Dangaus knyga

 http://casimir.kuczaj.free.fr/Orange/litewski.html

26 tomas 

Mano vargšė dvasia visada grįžta į dieviškosios Valios centrą. Jaučiuosi kaip nepajėgus

- neperžengti jos begalinės jūros ir

- nesinerkite giliau, kad pamatytumėte, išgirstumėte ir liestumėte tik ją vieną.

Oi! Žavinga valia, kelk savo milžiniškas bangas dangaus regionuose ir atvesk savo mažąjį tremtinį, savo naujagimį, iš savo valios žemėje į valią danguje.

Oi! Prašau pasigailėti mano mažumės ir atlikti paskutinį savo veiksmą žemėje ant manęs, kad atnaujintumėte savo nuolatinį veiksmą danguje...

Todėl rašau tik iš paklusnumo ir su didžiausiu pasibjaurėjimu.

Po daugiau nei keturiasdešimties metų   neišėjus iš savo kambario, jie norėjo mane vežimėliu nuvežti į sodą.

Išeidamas atsidūriau su  saule  , kuri norėjo mane aprengti savo spinduliais taip, lyg norėtų būti pirmoji  

pasveikinti mane ir pabučiuoti šviesos.

Norėjau atsilyginti nusiųsdama jam savo bučinį.

Ir meldžiausi mane lydėjusioms merginoms ir seserims.

- nusiųsti savo bučinį į saulę

- apimantis jame Dieviškąją Valią, kuri, kaip karalienė, buvo apgaubta šviesa.

Jie visi jį pabučiavo.

Kas galės išreikšti mano jausmus, kai po tiek metų atsiduriu prieš šią saulę, kuria naudojosi mano maloningas Jėzus?

- Pateikite man tiek daug palyginimų ir vaizdų apie jo žavingą Vilą? Jaučiausi apsirengusi ne tik jos šviesoje, bet ir šiluma.

Vėjas  , norėdamas konkuruoti su saule, pabučiavo mane savo lengvu vėjeliu, kad atgaivintų šiltus bučinius, kuriuos man suteikė saulė.

Jaučiau, kad jie niekada nenustos manęs bučiuoti

saulė iš vienos pusės, o vėjas  iš  kitos.

Oi! kaip aiškiai girdėjau

- gyvenimas,

- kvėpavimas,

-oras ir

-meilė

dieviškojo Fiato saulėje ir vėjyje.

Aš girdėjau iš savo rankos

kaip sukurti daiktai yra uždangos, slepiančios juos sukūrusią Valią.

Tada buvau veikiamas saulės, vėjo ir beribio žydro dangaus, kai mano mielasis Jėzus jautriai pasireiškė manyje.

Tarsi nenorėtų būti „po“ saulės, vėjo ir dangaus.

Jis man pasakė:

Mylima mano valios dukra,

visi laukia jūsų išleidimo šiandien. Visas dangaus teismas jautė

- saulės linksmumas,

- vėjo džiaugsmas,

- dangaus šypsena.

Ir visi nubėgo pažiūrėti, kas vyksta.

Iki pasimatymo apsirengęs

- saulės šviesa, kuri tave pabučiavo,

-vėjas, kuris tave glostė e

- dangus, kuris tau šypsojosi,

visi suprato, kad mano dieviškojo Fiato Jėga prašo elementų švęsti savo mažą naujagimį.

Todėl visas dangaus teismas, susijungęs su visa kūrinija,

- Jis ne tik švenčia,

- bet švęskite naujus džiaugsmus ir džiaugsmus, kuriuos mano dieviškoji valia suteikia jūsų išėjimui.

Ir aš, viso to žiūrovas,

- Ne tik aš švenčiu tavyje,

Bet aš džiaugiuosi sukūręs dangų, saulę ir visą kūriniją.

Priešingai, aš esu laimingesnė, nes tai daro laimingą mano mažą mergaitę.

Man atsinaujina džiaugsmai, pasitenkinimai, akimirkos, kai viskas buvo sukurta, šlovė.

Jie buvo ten tuo metu, kai nekaltasis Adomas dar negirdėjo savo maištingos valios visai kūrinijai liūdesio.

Šis užrašas nutrūko

- linksmumas,

- laimė,

- miela šypsena

kurią turėjo mano Dieviškoji Valia

-saulėje,

- vėjyje e

- žvaigždėtame danguje

duoti būtybėms.

Iš tiesų, mano dukra, nevykdžiusi mano valios,

jo pastaba paskatino jo prieštaringą pastabą išgirsti mūsų Kūrybos darbe. Ir taip jis prarado santarvę su visais sukurtais daiktais.

Ir mes jaučiame liūdesį ir negarbę dėl to, kad mūsų kūryboje nėra harmoningo garso.

Ir šis nesuderintas garsas tolsta nuo žemės

- bučiniai, džiaugsmai, šypsenos

kurią mano Dieviškoji Valia turi Kūrinijoje.

Dėl to

tas, kuris vykdo mano valią ir gyvena Jame, yra su viskuo duotas raštelis. Jo skleidžiamame garse yra nata

- jokios kančios,

- bet džiaugsmo ir laimės.

Ji tokia harmoninga, kad visi, net ir elementai, suvokia, kas yra mano Valios nata tvarinyje.

Viską atmetus į šalį, jie nori tuo mėgautis

kuris turi šią valią, kuri juos gaivina ir visus išsaugo.

Jėzus tylėjo ir aš jam tariau:

„Mano meile, tu man dažnai sakei, kad ji, gyvenanti tavo dieviškoje valioje, yra visų sukurtų dalykų sesuo.

Noriu pamatyti, ar mano šviesioji sesuo mane atpažįsta.

O ar žinai kaip? Jei žiūrint, tai manęs neapakina. “

Ir Jėzus  :

Jis tikrai jus atpažins. Pabandykite ir pamatysite. Pažvelgiau tiesiai į saulės sferą.

Atrodė, kad šviesa glostė mano vyzdį, bet jo neapakindama, kad galėčiau pažvelgti į jos centrą, į didelę šviesos jūrą.

Kaip buvo aišku ir gražu.

Tiesa, jis simbolizuoja begalinę, begalinę dieviškojo Fiato šviesos jūrą.

Ir aš pasakiau: „Ačiū, Jėzau, kad leidi mano seseriai šviesai mane atpažinti“. Ir   Jėzus vėl prabilo  :

Mano dukra

taip pat jo kvape iš visos kūrinijos atpažįstamas tas, kuris gyvena mano dieviškoje valioje.

Nes kiekvienas sukurtas dalykas šiame tvarinyje jaučia Fiato jėgą ir viršenybę, kurią Dievas jam suteikė visai kūrinijai.

Žiūrėk ir klausyk, mano dukra:

Pradžioje, kai buvo sukurti Adomas ir Ieva,

Edenas jiems buvo suteiktas kaip namai, kuriuose jie buvo laimingi ir šventi.

Šis sodas yra šio Edeno vaizdas, net jei jis nėra toks gražus ir gėlėtas. Dabar žinok, kad leidau tau ateiti į šiuos sodo apsuptus namus, kad galėtum būti nauja Ieva:

- ne Ieva gundytoja, kuri nusipelnė būti su džiaugsmu išvaryta iš Edeno,

Bet Ieva reformatorė ir atkūrėja, kuri prisimins mano dieviškosios valios karalystę žemėje.

Ak! Taip

-Tu būsi sėkla, cementas ant slieko, kuris yra žmogaus valioje.

-būsite naujos laimės eros pradžia.

Štai kodėl aš sutelkiu dėmesį į tave

- džiaugsmas,

-nuosavybė,

- pamokymai

kurią būčiau davęs, jei žmogus nebūtų pasitraukęs iš mūsų Dieviškosios Valios. Todėl būkite atsargūs ir leiskite skrydžiui tęstis.

Mane visas apleido dieviškame Fiate.

Jos šviesa užtemdė mano mažumą ir atvedė mane ten, intymiausios Esybės viduje, kur buvo matyti tik šviesa, šventumas ir grožis.

Mane apėmė toks gilus susižavėjimas.

kad pajutau, kad mano maža egzistencija virto vieninteliu adoravimu šiam Dievui, kuris mane myli ir kuris mane taip mylėjo.

Taigi, kol mano dvasia klajojo šioje dieviškosios valios šviesoje, mano gerasis Jėzus apsireiškė manyje ir pasakė:

Mano dukra

- mūsų dieviškosios Esybės šventumas,

- mūsų Valios galia, su kuria esame investuoti

tokiu būdu, kad nors mes esame atskiri asmenys,

mūsų Valia, kuri veikia mumyse ir kuri viešpatauja bei dominuoja, visada yra viena.

Mūsų lygiavertė, abipusė ir nepaliaujama meilė gimsta mumyse

giliausia adoracija tarp dieviškųjų Asmenų.

Viskas, kas iš mūsų išeina, yra ne kas kita

gilaus visos mūsų dieviškosios Esybės garbinimo aktai.

Mūsų dieviškasis Fiat su savo kūrybine, veikiančia ir patvirtinančia galia sukūrė visą Kūriniją

Tą akimirką, kai buvo ištartas „Fiat“, mes ir toliau ėjome nuo savęs gilios garbinimo veiksmus.

Taigi,  dangus 

jie yra gilaus mūsų dieviškosios Esybės begalybės garbinimo aktas  .

Todėl visi gali matyti dangų dieną ir naktį. Mūsų Esybės begalybė

- išnešė iš mūsų įsčių mūsų kulto begalybę e

- pratęsė žvaigždėtą dangų virš visatos

kviesti visus, kurie gyvens žemėje mūsų viena valia,  susivienyti mūsų garbinimo begalybėje, 

Pagal mūsų Fiat, žmogus turėjo plėstis savo Kūrėjo begalybėje, kad  suformuotų savo dangų, giliai garbindamas Tą, kuris jį sukūrė  . 

 Saulė   yra mūsų begalinės šviesos garbinimo aktas.

Jo garbinimo užsidegimas toks didelis

- Kuris nėra patenkintas tuo, kad yra matomas ten, po dangaus skliautu,

-bet kad nuo savo sferos centro nuleidžia spindulius iki žemės lygio.

Viską modeliuodamas ir liesdamas šviesos rankomis,

- viską aprengia savo šviesos dievinimu, e

- skambinti augalams, gėlėms, medžiams, paukščiams ir būtybėms

kad juos sukūrusio Valioje suformuotų vieną garbinimo aktą.

 Jūra, oras, vėjas ir viskas, ką sukūrė

jie yra gilaus mūsų dieviškosios Esybės garbinimo aktai.

Vieni iš toli, o kiti iš arti kviečia mūsų „Fiat“ vienybėje esančią būtybę   pakartoti gilius mūsų garbinimo veiksmus.

Darydama tai, kas yra mūsų, ji gali mums duoti

- saulė, vėjas, jūra, žydinti žemė, tiek daug gilių garbinimų, kiek mūsų Valia

- mokėti gaminti, el

-nori gaminti būtybėje.

 Ko negali mūsų Fiat?

Jis gali suvienyti visas savo jėgas, sujungia viską,

palaiko viską, sujungia dangų ir žemę,

sujungia Kūrėją ir tvarinį, sudarantį juos viena.

Po to jis pasitraukė į savo šviesos gilumą ir tylėjo. Aš ten pasilikau.

Tęsiau savo kelionę Kūryboje,

- sekti šią gilią mano Kūrėjo garbinimą visuose sukurtuose dalykuose.

Oi! kaip galėtum užuosti

- Dievo garbinimo kvapas kiekviename sukurtame daikte! Galėjai paliesti jų mylimą kvapą jo ranka.

Tai galėjai jausti  vėjyje   

- skvarbus ir dominuojantis mūsų Kūrėjo kultas

investavo visą žemę, kartais jos šviesą,

kartais su galingomis bangomis, kartais su glostančiais kvėpavimais,

Jis mus aprengia ir kviečia garbinti Kūrėją, užvaldantį vėją.

 Kas gali pasakyti vėjo stiprumą?

Per kelias minutes jis apkeliauja pasaulį.

- Kartais su galia,

- kartais dejuoja,

-kartais silpnu balsu e

- kartais rėkia,

ji mus investuoja ir kviečia prisijungti prie šios dieviškosios garbinimo, kurią ji teikia Kūrėjui.

Tada, tęsdamas savo kelionę, galėjau pamatyti  jūrą  . Jo krištolo skaidrumo vandenyse, 

šiame nuolatiniame ūžesyje, jo   milžiniškose bangose,

Jėzus pasakė, kad ši jūra yra ne kas kita

nei gilaus dieviškojo tyrumo garbinimo aktas,   nuolat šnabždančios jų meilės garbinimas. Bangose ​​– dieviškosios jėgos kultas, kuris viską neša kaip šiaudinį fetu.

Oi! jei dieviškasis Fiatas valdytų būtybes,

Jis priverstų visus perskaityti viską, kas sukurta.

- išskirtinis mūsų Kūrėjo kultas, kurį turi viskas.

Susivienija su visa kūrinija,

- Viena būtų adoracija,

-viena meilė,

- viena šlovė

Aukščiausiosios Būtybės.

Oi! Dieviškoji Valia, ateik ir valdyk ir vykdyk visų valią.

Mano mielojo Jėzaus nepriteklių pailgėja.

Aš tik dejuoju ir dejuoju laukdama, kol tu grįši. Aš gyvenu visiškai apleistas dieviškame Fiate,

Tačiau jo trūkumai yra tokie ryškūs ir tokios gilios žaizdos.

Aš rėkiu iš sielvarto labiau nei sužeista stirna.

Jie tokie, kad, jei galėčiau, apkurtinčiau dangų ir žemę.

Aš stumčiau bet ką, kad rėkčiau dėl tokio nepakeliamo skausmo ir tokio didžiulio nepriteklių.

Jis verčia mane jausti begalinės kančios ir visada atviros žaizdos svorį, išskyrus retas akimirkas, kai jis man kalba apie savo dieviškąją valią.

Tada man atrodo, kad žaizda užsidaro,

bet vėl atsidaryti su dar aštresniu skausmu.

Ir aš esu taip priverstas savo raštuose įrašyti skausmingą savo mažos sielos natą, kad daugiau nei sužeista stirnaitė skleidžia skausmo šauksmus.

įskaudinti šį Jėzų, kuris mane skaudina.

Kas žino, sužeistas

Tai gali sugrįžti ir padaryti mano skausmingą pastabą pertrauką.

Taip buvau paniręs į jo nepriteklių skausmą ir visiškai atsidavęs jo valiai, kai jis apsireiškė manyje ir   pasakė  :

Drąsos, dukra  ,

nepasiduokite savo skausmui, bet pakilkite aukščiau.

Jūs žinote, kad turite atlikti užduotį.

Ir ši užduotis tokia didelė, kad net mano nepriteklių skausmas neturi tavęs sulaikyti.

Priešingai, tai turi padėti pakilti aukščiau,

- mano Dieviškosios Valios šviesoje.

Jūsų susitikimas su ja turi būti nuolatinis

Nes tai yra gyvenimo mainai, kuriuos turite turėti:

-Ji turi nuolat tau atsiduoti,

- o tu jai.

Ir tu tai žinai

- judėjimas,

- širdies plakimas,

- kvėpavimas

ji turi būti nenutrūkstama, kitaip gyvybė negali egzistuoti. Jūs priverstumėte save prarasti gyvybę mano „Fiate“.

Ji jaustų skausmą, kurį sukėlė jos maža mergaitė, jos brangus kūdikis

- jo judėjimas,

- Jūsų širdies ritmas,

- kvėpavimas

jo jame nebebūtų.

Jis jaustų savo naujagimio širdies skausmą. Jis visada išlaiko jį gimimo akte,

- Neleisdamas jai išeiti iš įsčių,

– net neleisti jam žengti nė žingsnio, pajusti savo gyvenimą kaip savo.

Ir pajusite gyvenimo nebuvimą

- nuolatinis jo judėjimas,

- tavo širdies plakimas,

- jo kvėpavimas.

Savo sieloje pajusite dieviškojo Gyvenimo tuštumą.

Ne, ne, mano dukra,   aš nenoriu, kad tavo valia būtų tuštumos  .

Ir tu turi žinoti, kad visos apraiškos, kurias darau tau ant savo dieviškojo Fiat, yra kaip daugybė laiptų

- taip mano Valia nusileidžia į tavo sielą

- užvaldyti jį ir padaryti jį savo karalyste.

Tuo tarpu siela pakyla į dangų

kad atneščiau mano Valią iš dangaus į žemę.

Todėl tai yra puiki užduotis. Gaila gaišti laiką,

- kad ir kokia būtų priežastis,

- kad ir kaip būtų šventa.

Ir matai, kaip aš užtemdžiu save savo Dieviškoje Valioje, kad suteikčiau jai visą erdvę.

Jei surengiu savo mažas išvykas, tai skirta

-tarnauti,

- pertvarkyti ir

- Leisk tau žinoti, kas priklauso mano Dieviškajai Valiai.

Todėl būkite dėmesingi ir tebūnie jūsų skrydis Joje nenutrūkstamas.

Po to aš ir toliau jaučiau Jėzaus nepriteklių priespaudą.

„Kiek sumažėjo jo meilė man. Palyginti su meile, kurią jis turėjo anksčiau.

Man atrodo, kad Jėzaus meilės liko tik šešėlis.Taip ir maniau. Tai pasireiškė manyje ir   man pasakė  :

Mano dukra

kiekvienas veiksmas, atliktas pagal mano dieviškąją valią, padvigubina mano meilę tau. Tu joje buvai tiek metų

Mano meilė taip išaugo, kad turiu išplėsti jūsų sugebėjimus, kad galėtumėte priimti mano augančią meilę, kuri teka Manyje, kiekviename jūsų veiksme Joje.

Dėl to mano meilė yra intensyvesnė ir šimteriopai stipresnė nei anksčiau.

Taigi galite būti tikri, kad mano Meilė niekada jūsų nenuvils.

Mano apleidimas dieviškame „Fiat“ tęsiasi.

Jaučiu, kad negaliu būti niekur kitur savo brangiame palikime, kurį man paliko mano mielas Jėzus.

Jis man pasakė:

Mergina, patikiu tai tau

-kad niekada neišliptum ir

- Tegul jūsų nuolatinis aidas skamba nuo vieno galo iki kito.

Taip, kad visas Dangus pajustų, jog begalinis mūsų Fiato palikimas žemėje nėra izoliuotas, o jame gyvena mūsų   maža mergaitė. Jis visada ten vaikščios, kad palaikytų kompaniją

- į visus mūsų Valios aktus e

– visuose jos butuose.

Todėl man labai miela ir labai malonu gyventi savo dangiškame palikime.

Be jo jausčiau, kad manyje nėra gyvybės.

Mano visada gerasis Jėzus lydėjo mane ir su visa meile   tarė  :

Mano dukra, mano Dieviškoji Valia yra visa pilnatvė, nieko ji neturi:

- beribė   šviesa,

-   nepasiekiamas šventumas   ,

- begalinis be ribų,

- nepaliaujama karta.

Jis viską mato, girdi ir viską formuoja. Visa tai yra jo prigimtis mano dieviškame Fiate.

Todėl jo darbai turi visų gėrybių pilnatvę.

Taigi, kad galėtų

- taip pat yra vienas iš jo veiksmų sielos gelmėse,

būtina, kad siela

- ištuštėja pati e

- grįžta į savo nebūties tuštumą, kaip ir veiksme, kuriame buvo sukurtas,

kad mano dieviškoji Valia rastų nieko erdvę

kad galėtų deponuoti savo pilnatvės aktą.

Taip, kad, turint nepaliaujamą generatyvinę dorybę, vienas veiksmas reikalauja kito, kad nieko netrūktų

- nei šviesos, šventumo, meilės, grožio pilnatvės,

– nei dieviškųjų poelgių gausa.

Dėl to

šventumas, pasiektas mano dieviškoje valioje, turi visą pilnatvę

-   tiek, kad jei Dievas norėtų jam duoti dar daugiau,

jis nebūtų radęs erdvės įdėti daugiau šviesos, daugiau grožio.

Mes sakytume:

„Jūs visos gražios, tokios gražios, kad mes negalėjome jūsų grožio papildyti.

Jūs esate mūsų valios darbas, ir jūs turite būti tik mūsų vertas darbas. “

Ir siela pasakys:

„Aš esu jūsų dieviškojo Fiato triumfas.

Todėl jie visi yra turtas ir grožis.

Aš turiu tavo dieviškosios valios veiksmo pilnatvę,

- tai mane visiškai užpildo.

O jei norėtum man duoti dar daugiau, aš nežinočiau, kur tai dėti. “

Tokia buvo Adomo šventumo pilnatvė.

-prieš kritimą į savo žmogiškos valios labirintą.

Nes jis turėjo pirmąjį mūsų Fiato veiksmą, savo kūrybos generatorių ir todėl turėjo pilnatvę

- šviesa,

- grožis,

- jėga,

- malonės.

Jame atsispindėjo visos mūsų „Fiat“ savybės

Jie jį taip pagražino, kad mums patiems buvo malonu į tai žiūrėti.

- Matydamas, kad jis taip gerai suformuotas,

-Brangus mūsų įvaizdis, kurį jame suformavo mūsų Dieviškoji Esybė.

Ir štai kodėl, nors ir nukrito,

– jis neprarado nei gyvybės, nei mūsų „Fiat“ atgaivinimo vilties. Nes gyvenimo pradžioje turėdamas savo poelgio pilnatvę, jis nenorėjo prarasti jį   užvaldžiusio.

Dieviškumas jautėsi taip prisirišęs prie Adomo, kad jie nenorėjo jo ištremti amžiams.

Per daug kainuoja prarasti tai, kas kadaise priklausė mūsų „Fiat“.

Mūsų galia jaustųsi silpna.

Mūsų meilė, ugnis, kurią ji turi, taip susilpnėtų, kad mums nereikėtų. Tikrai būtų dieviška gėda prarasti tą, kuris turėjo nors vieną mūsų Valios pilnatvės aktą.

 Suverenios Karalienės  didybė    turėjo šią šventumo pilnatvę   . Todėl joje nebuvo tuštumos. 

Ji buvo pilna šventumo iki apvaldymo

- šviesos, padėkos, grožio, jėgos kumelės. Jo pilnatvė yra tokia didelė, kad

– neturime kur dėti, el

- ji neturi kur priimti.

Nes ji yra vienintelė dangaus būtybė

- kuris gyveno mūsų dieviškojo Fiato akto autoritetu ir

- Kas gali pasakyti:

„Aš esu dieviškosios valios aktas. Čia slypi mano grožio, galios, didybės ir motinystės paslaptis“.

 Kas neįmanoma mūsų „Fiat“ veiksme?

Tai gali padaryti bet ką.

Jo prerogatyva yra visa ko pilnatvė.

Vienas iš jo veiksmų yra  saulė  . 

Jis pasižymi  lengvumo pilnatve.

O kas, jei galėtume paklausti saulės: „Ar norėtumėte turėti daugiau šviesos?

jis atsakė: „Turiu tiek daug, kad galiu duoti visiems ir duodamas neprarandu.

Nes aš turiu dieviškojo Fiato šviesos šaltinį. “

Dangus   yra mūsų „Fiat“ veiksmas,  todėl jis tęsiasi visur.

Jo pilnumas toks, kad neranda kur toliau pratęsti savo mėlyno apsiausto.

Vėjas   yra mūsų dieviškojo Fiato veiksmas  ,

Todėl ji turi imperijos ir jėgos pilnatvę. Kas gali atsispirti vėjo jėgai? Niekas.

Jis juokiasi iš visko, o jo jėgos išrauna miestus ir medžius. Pakelkite ir numeskite viską kaip šiaudinį fetu.

Visa kūryba, kiekvienas sukurtas dalykas turi mūsų „Fiat“ veiksmo pilnatvę.

Taigi nieko nėra prasto

Jie visi yra turtingi pilnatve, kurios trokšta mūsų dieviškoji valia.

Ir nieko netrūksta

Daiktai yra turtingi patys savaime, iš prigimties.

Jūra turi vandens pilnatvę  .

Žemė, augalų pilnatvė  ir daugybė augalų rūšių, nes visa tai yra mūsų dieviškosios Valios akto gimimas.

Dabar, mano dukra, gyvenimas mano dieviškoje valioje yra būtent toks: turėti dieviškąsias gėrybes ir jais mėgautis.

taip, kad nieko netrūktų, nei šventumo, nei šviesos, nei grožio. Jie bus tikri gimimai mano žaviame „Fiat“.

Keliaudavau į dieviškąjį Fiat, kad sekčiau Jo veiksmus kūryboje. Atvykus  į Edeną  , mano vargana dvasia sustojo 

-kur  jis sukūrė žmogų ir papūtė jį, kad įkvėptų jo gyvybę 

Aš meldžiau Jėzaus, kad pūstų ant mano vargšės sielos

- įkvėpti manyje pirmąjį dieviškąjį Kūrinijos kvėpavimą, kad jų atgaivinantis kvėpavimas

-Galiu pradėti savo gyvenimą iš naujo visame „Fiate“ pagal tikslą, kuriam jie mane sukūrė.

Bet kol aš tai dariau, mano mielasis Jėzus man apsireiškė taip, lyg būčiau pučiantis ant manęs, ir   jis man pasakė  :

Mano dukra, mūsų valia, kad padaras pakiltų į mūsų įsčias, į mūsų kūrybines rankas.

Tada galime grąžinti

- mūsų nuolatinis kvėpavimas ir su šiuo kvėpavimu,

- srovė, kuri generuoja visą gėrį, visą džiaugsmą ir visą laimę.

Tačiau norint suteikti jam šį Kvėpavimą, žmogus turi gyventi pagal mūsų valią.

Nes tai yra tik tavyje

-žmogus gali jį gauti, ir

- Mes, duokime jiems.

Mūsų „Fiat“ pranašumas yra tas, kad padaras yra neatsiejamas nuo mūsų.

Tai, kas mes esame ir ką darome iš prigimties, gali iš malonės.

Kurdami žmogų, nelaikėme jo per atstumą. Kita vertus

norėdami turėti jį su mumis,  davėme jam savo dieviškąją valią 

kad jam būtų suteiktas pirmasis veiksmas

– veikti kartu su savo Kūrėju.

Štai kodėl mūsų meilė, šviesa, džiaugsmai, stiprybė ir grožis gimė kartu.

Perpildydami mūsų dieviškąją Esybę, jie padėjo stalą prieš tai, ką turėjome su tokia meile.

-suformavo mūsų kūrybinės rankos   ir

- sukurtas mūsų pačių kvėpavimo.

Norėjome džiaugtis savo darbu, matyti jį laimingą savo laime, papuoštą savo grožiu ir turtingą savo turtais.

Tuo labiau, kad mūsų valia turėjo likti šalia padaro, kad galėtume kartu su juo veikti ir smagiai praleisti laiką.

Norėdami žaisti, turite būti ne toli, o arti vienas kito.

Štai kodėl iš būtinybės kurti ir išlaikyti save nepažeistą

- mūsų darbas ir

- tikslas, kuriam mes jį sukūrėme,

vienintelis būdas buvo   apdovanoti žmogų mūsų Dieviška Valia

kuris būtų jį išsaugojęs tokį, koks jis išėjo iš mūsų kūrybinių rankų.

Taip jis džiaugtųsi visu mūsų turtu

Ir mes būtume laimingi, nes jis laimingas.

Todėl, kad žmogus galėtų

- atsiimti jo garbės vietą e

- vėl pradėti veikti su savo Kūrėju ir kartu linksmintis,

vienintelis kelias yra   jo sugrįžimas į mūsų „Fiat“.

kad pergalingai jį nešiotų laukiančios rankos

- labai stipriai prispauskite prie mūsų krūtų, e

- Pasakyti jam:

 „  Pagaliau, po šešių tūkstančių metų tu vėl čia  .

Tu klajojai, žinai visas blogybes.

Nes už mūsų „Fiat“ nėra jokio turto. Jūs tai pakankamai patyrėte.

Jūs patys patyrėte, ką reiškia palikti mūsų „Fiat“.

Taigi, daugiau niekada neišeikite.

Ir ateik, pailsėk ir mėgaukis su mumis tuo, kas tavo. Nes mūsų valioje tau viskas duota. “

Todėl, mano dukra, būk dėmesingas.

 Jei vis dar gyvenate mūsų Fiate, mes jums viską suteiksime.

Jie bus mūsų kvėpavimo malonumai

- visada pūsti ant tavęs

kad mūsų džiaugsmai, mūsų šviesa, mūsų šventumas užlietų jus ir

-  perteikti jums požiūrį į mūsų darbus

kad visada galėtume su savimi turėti mažą mergaitę, atgimusią mūsų dieviškosios valios.

Po to jis atsitraukė į mane.

Toliau sekiau daugybę dieviškojo Fiato veiksmų. Mano palaimintasis Jėzus toliau pasakė:

Mano dukra, tai  mano dieviškosios valios prerogatyva 

kad užtikrintų viską, kas jam priklauso  .

Įžengęs į sielą, kad ją įgytų, jis viską saugo: saugo šventumą, malonę, grožį ir visas dorybes.

Ir kad viskas būtų saugu, jis sieloje juos pakeičia

- savo dieviškąjį šventumą,

- jo dieviškas grožis ir

- savo dieviškas dorybes, dievišku būdu.

Uždėjus savo antspaudą, kurio niekas negali paliesti ar pakeisti,

 Padaro padarą atsparų bet kokiam pavojui.

Todėl būtybei, kuri gyvena mano valioje, nėra ko daugiau bijoti. Nes jis viską užtikrino savo dieviškame saugume.

Iš kitos pusės

 žmogaus valia kelia pavojų viskam, net ir šventumui.

Dorybės   , kurių nėra nuolatinėje mano „Fiat“ imperijoje, patiria nuolatinius pavojus ir svyravimus.

Aistros   šviečia žalia šviesa

-viską apversti e

- dorybės ir šventumo, suformuoto tiek daug aukų, mesti ant žemės.

Jei  nuolatos patvirtinančios ir maitinančios mano valios dorybės  nėra,  kad uždarytumėte visas duris ir kelius visoms blogybėms,

žmogaus valia turi duris ir būdus pro kuriuos įeiti

-priešas,

-pasaulis,

-savigarba,

- vargai,

- trūkumai

kurios yra dorybių ir šventumo kirminas  . Kai kirminas yra medienoje,

nebeužtenka jėgų išlikti tvirtam ir atkakliam gėrio labui.

Dėl to

 viskam gresia pavojus, kai neviešpatauja mano Dieviškoji Valia.

Be to,  blogis dėl to, kad mūsų   Dieviškoji Valia nevaldo   

tarp būtybių jis toks didelis, kad viskas nuolat svyruoja.

Mūsų pačių Kūryba, visos Atpirkimo gėrybės, yra su pertrūkiais. Nes jie neranda mūsų Fiato karalystės žmonių šeimoje.

Taigi jie negali duoti tų pačių prekių.

Be to, mums dažnai reikia

-naudojant kūrybą ir atpirkimą, e

- ginkluoti juos prieš žmogų

nes žmogaus valia prieštarauja mūsų.

Mes per teisingumą turime smogti jiems, kad jie suprastų, kad

- nes mūsų valia nevaldo,

žmonės atmeta mūsų gėrį ir verčia juos bausti.

Šlovė, kurią tvarinys mums suteikia per kūrimą ir atpirkimą

- jis nėra fiksuotas,

-bet tai keičiasi su kiekvienu žmogaus valios aktu.

Dėl to

- mažas susidomėjimas, kurį padaras turėjo mums suteikti

- jos meilė ir šlovė, kuri turėtų mums grąžinti, nes tiek daug mes jai davėme, net nėra fiksuotos pajamos, bet viskas su pertrūkiais.

Nes tik mūsų Valia turi dorybę padaryti nepajudinamą ir nenutrūkstamą

- jų veiksmai, e

- tų būtybių, kuriose Ji karaliauja.

Taigi,  kol mūsų dieviškasis Fiat viešpataus, viskas yra pavojuje. Kūrimas, Atpirkimas, Sakramentai  

visiems   gresia pavojus

nes žmogaus valia

- kartais piktnaudžiaujama,

-Kartais ji atsisako pripažinti tą, kuris ją taip mylėjo, padarė jai tiek daug gero,

-o kartais trypia mūsų pačių naudą.

Todėl tol, kol viešpataus mūsų Dieviškoji Valia, tol ji sklis

- dieviškoji tvarka,

- jo tvirtumas,

- jos harmonija ir

- Jo amžinoji ramybės ir šviesos diena tarp būtybių, viskas bus pavojuje žmogui ir mums.

Mūsų pačių daiktai

-liks pavojaus košmare e

- jis negalės suteikti būtybėms jose esančių gėrybių gausos.

Mano apleidimas dieviškajame Fiate tęsiasi ir mano varganas protas sustoja šen bei   ten, Mis negali išeiti iš begalybės savo begalinių ribų.

Nerandu nei praėjimų, nei išėjimo durų. Ir kai aš judu dieviškoje valioje,

Palieku jį, kad rasčiau prieš save visu savo didingumu,

į dešinę ir į kairę, taip pat po kojomis.

Jis man pasakė:

„Aš esu visas tavo, kad atiduočiau tau savo gyvenimą ir jį tavyje suformuočiau.

Taigi tau nėra nieko kito, tik mano dieviškoji ir žavinga Valia. “

Ir mano vargšė dvasia klaidžiojo joje.

Tada mano mielasis Jėzus apsireiškė manyje ir   pasakė  :

Mano dukra

jis jaučiasi joje, gyvenančioje mano dieviškoje Valioje

- nuolatinis ir nuolatinis mano dieviškojo Fiato dieviškojo veiksmo veiksmas.

Šis nuolatinis veiksmas, kurį sukelia jo galia būtybėje

- turi jėgą ir imperiją virš visko

toks, kad viską nugali saldus užkeikimas.

Taip, kad viskas sukasi aplink ją

angelai, šventieji, Švenčiausioji Trejybė, sferos ir visa kūrinija.

Kiekvienas nori būti tokios mielos, gražios ir taip žavinčios nenutrūkstamo dieviškojo Fiat kūrinio veiksmo scenos žiūrovais.

Būtybė patenka į Aukščiausiosios Būtybės banką.

Prisijungdamas prie nuolatinio savo Kūrėjo veiksmo  , jis savo nuolatiniu veiksmu tik pašalina

- nesuskaičiuojama daugybė gražuolių,

- švelnūs garsai,

- nepralenkiamas jos Kūrėjo savybių retumas.

O labiausiai žavinga matyti jo mažumą,

- Visas įžūlumas ir drąsa, - be jokios baimės, tarsi jis to norėtų

- dominuoti pačiam savo Kūrėjui,

- Suteik jam   malonumą,

- paimk jį   į nelaisvę,

- prašyk jo valios karalystės žemėje,

-imti ir palikti dieviškąjį krantą visus savo džiaugsmus ir laimę, tarsi jis norėtų juos išsekinti.

Ir matydamas, kad jis nemato pabaigos,

- ji nepavargsta,

- ji kartoja savo nenutrūkstamą veiksmą taip, kad visi laukia, kada ji baigs.

Matydami, kad tai nesiliauja, jie būriuojasi aplink ją. Labai gerai

-tai tampa centriniu tašku e

– kad viskas sukasi apie tai

kad nepraleistų tokio paguodžiančio ir dar nematyto pasirodymo:

tai yra  nuolatinis mažumo aktas Aukščiausiojo   Fiato   vienybėje .  

Daugiau negu, kad,

-Kadangi nuolatinis veiksmas priklauso tik Dievui. Kaip matome, tai kartoja tvarinys,

- sukelia didžiausią nuostabą ir stebina dangų bei žemę.

Mano kūdikis,

 jei žinotum, ką reiškia nenutrūkstamas veiksmas mano valioje  ...

Šis veiksmas yra nesuprantamas sukurtam protui.

Padaras yra dvigubai didesnis už mūsų nenutrūkstamą veiksmą. Tai įeina į mūsų veiksmą ir verčia mus keltis ir išeiti

- mūsų retas grožis,

- mūsų nenugalima meilė, mūsų galia, kuri gali viską,

- mūsų visa apimanti begalybė.

Pristatydamas juos visus, jis norėtų jiems visiems pasakyti:

"  Pažiūrėkite, kas yra mūsų Kūrėjas  ."

Ir paliekame.

Mums patinka matyti, ką būtybės mažumas nori mums duoti

- mūsų rojus   e

- mūsų dieviškoji Esybė,

tarsi   jie būtų mūsų  ir  jos.   

Yra vienas dalykas, kad padaras, kuris gyvena mūsų Fiat

- Aš taip pat negaliu

- Ar negali mums duoti? Ne!

Juolab kad

- Nes ši laiminga būtybė yra žemėje,

- savo laisva valia,

jis turi užkariaujančią dorybę, kurios neturi net dangaus šventieji.

Ir   su juo jis gali užkariauti ir padauginti visą gėrį, kurio nori.

Mūsų Valia, kuri ją laiko savyje, daro ją mūsų dieviškosios Esybės užkariautoja.

Aš perskaičiau pirmame savo raštų tome, kaip man pasakė mūsų Viešpats

kad jis norėjo, kad sutikčiau kovoti su pragarišku priešu per atšiaurius išbandymus, kuriuos patyriau.

Taigi aš pagalvojau: „Man atrodo, kad čia yra prieštaravimas.

Nes Jėzus man dažnai sakydavo, kad tos, kuri gyvena pagal savo dieviškąją valią, nepaklūsta pagundoms ar proto sutrikimams.

Ir kad net priešas neturi galios įeiti į dieviškąjį Fiatą. Nes tai būtų jį sudeginusi labiau nei pati pragaro ugnis.

O kad toliau nenudegtų, dieviškame Fiate gyvenanti siela pabėga. “

Aš galvojau apie tai ir daug kitų dalykų.

Mano mielasis Jėzus apsireiškė manyje ir   pasakė  :

Mano dukra, tu klysti, nėra prieštaravimų. Tu turi žinoti:

Aš ruošiausi pakviesti jus gyventi labai ypatingu būdu pagal mano dieviškąją valią.

- kad tu ją pažintum ir

- nes per tave,

Dievo valioje skelbti gyvybės šventumą, kad Jis viešpatautų žemėje,

Todėl reikėjo sutelkti savyje žmogiškojo šventumo visumą

-suvartoti jį savyje ir

- pagimdyti tikrąjį gyvenimo šventumą mano Dieviškoje Valioje.

Šventumas žmonių santvarkoje turėjo būti

taburetė, šventumo sostas pagal mano dieviškąją valią.

Ir todėl nuo pat pradžių, kai tau skambinau

- nukentėjusiojo būsenoje e

- Viskam, ką tuo metu kentėjai,

Pradėjau nuo klausimo, ar sutiksite.

Kai sutikote, įvedžiau jus į kančios būseną.

Norėjau, kad tu kentėtum savo noru, o ne prievarta, nes tavo valia norėjau nužudyti.

Virš tavo valios, kaip maža liepsna, kuri užgęsta, norėjau įžiebti didžiulę savo Fiato saulės ugnį.

Savanoriška kančia

tai kažkas puikaus mūsų   Aukščiausiosios Didenybės akivaizdoje.

Todėl, mirus tavo valiai, paskendusi   kančioje, mūsų Valia galėtų viešpatauti ir paskatinti tave gauti didžiulį jos pažinimo gėrį.

Ar ne mano kančia, kiekvienas užsispyrimas – niekas negalėjo to man primesti – sudarė didįjį Atpirkimo gėrį?

Taigi visa tai, ką tuomet kentėjai, buvo ne kas kita, kaip   šventumo tvarkos įvykdymas žmogišku būdu.

Štai kodėl aš jums beveik nieko nepasakojau apie savojo gyvenimo šventumą

Dieviškoji Valia. Nes norėjau pabaigti vieną, prieš pradėdamas kitą.

Ir pamačiau, kad tu man nieko neišsižadėjai to, ko aš norėjau,

- net savo gyvybės kaina. Tu man nieko nepaneigei

O tavo valia prarasdavo savo galią ir nuolatos mirdavo, todėl mano Valia įžengė į tave ir atgavo savo gyvybę.

Ir kol jis atnaujino savo gyvenimą, mano Valia atsiskleidė sakydama tave

- jos ilga istorija, jos skausmai ir

- kiek jis trokšta ateiti ir karaliauti tarp būtybių.

Mano žodis yra gyvenimas  .

Kol   kalbėjausi apie savo Fiatą, daugiau nei švelnų tėvą, toliau kūriau tavyje jo gyvenimą.

Tiesą sakant, tu niekada nebūtum galėjęs suprasti, kuo rūpi mano Valia, jei tu nebūtum gyvavęs.

Nes  mes tikrai stengiamės suprasti ir apginti  savo gyvenimą  .  

Tai, kas nesukuria savo gyvenimo, yra tik antra, o ne pirma. Tada žmogus nejaučia tikrosios meilės, kurią gali turėti savo gyvenimui.

Tokiu būdu galėjau patikėti pačiam tavyje susiformavusiam savo Fiato Gyvenimui

–  visos jo žinios

kad galėtų daugelį savo gyvenimų paversti būtybėmis.

Be to,  aš turėjau padaryti už jus tai, ką padariau pats: 

Ateidamas į žemę, aš laikiausi visų įstatymų.

Tobulai pasidaviau visoms senovės įstatymo aukoms, kaip iki tol niekas nepadarė.

Aš padariau viską savyje,

Aš suvartojau savo Žmoniškumu

- visi įstatymai ir

- visas senojo pasaulio šventumas, aš juos panaikinau, kad gimdytų

- naujasis malonės įstatymas e

– į naują šventumą, kurį atnešiau į žemę.

Štai ką aš padariau su tavimi. Aš sutelkiau dėmesį į tave

- kančia,

- aukos,

– dabartinio šventumo kovos, siekiant ją užbaigti.

ir tada galėčiau pradėti naują gyvenimo šventumą savo Valioje, tai yra „Fiat Voluntas tua žemėje, kaip yra danguje“.

Taigi kur yra prieštaravimai, apie kuriuos kalbate?

Kai siela įžengs į mano valią gyventi joje amžinąjį gyvenimą,

- priešas negali prisiartinti,

- jo žvilgsnį apakina mano Fiato šviesa

-ir net nemato, ką laiminga būtybė veikia šioje   dieviškoje šviesoje.

Šviesa apsisaugo nuo visko  ,

dominuoja visame kame, tai neapčiuopiama,

jis nesileidžia įžeistas ir nieko neįžeidžia.

Ir jei kas nori jį paliesti ar paimti į rankas,

- Bėk kaip magija ir

- vos ne dėl smagumo, jis uždengia ją šviesa.

Šviesa viską paliečia, viską apkabina, viskam daro gera, bet niekam nesileidžia.

 Tai yra mano dieviškoji valia  .

Ji apgaubia sielą savo šviesa.

Savo imperija jis užtemdo visas blogybes.

Kai siela gyvena šviesoje,

viskas paverčiama šviesa, šventumu ir amžina ramybe.

Taigi blogis pasiklysta ir prarandamas. Bėdos, pagundos, aistros, nuodėmė,

viskas lieka savo vietose sulaužytomis kojomis ir negalinčiomis paeiti.

Todėl būkite dėmesingi ir pasirūpinkite, kad jūsų gyvenimas mano „Fiat“ būtų nenutrūkstamas.

Tęsdamas savo pasidavimą dieviškajame Fiate, sekiau  jo veiksmus kūryboje  . 

Susidariau įspūdį, prisijungdamas prie jo veiksmų, kad ir darau

- kartais šviesos aktas,

- kartais neapsakomas veiksmas,

– kartais galios aktas ir pan.

Aš tai dariau.

Tada mano visada gerasis   Jėzus  , apsireikšdamas manyje, man   pasakė  :

Mano dukra

ta, kuri gyvena mano dieviškoje valioje ir seka jo darbus, tampa visų mūsų darbų pasakotoja.

Taigi  , kai eini į saulę 

- Norėdamas savo Valia pakartoti tai, ką aš padariau kurdamas saulę, tu esi jos šviesos istorijos pasakotojas.

Aukščiausia Būtybė, klausantis visos saulės istorijos

- kas jame yra,

- tai daro gerai

pakartojęs tai jums, jaučiate, kad visa jo šviesos šlovė jam grąžinta.

O kai šviesu

- užpildo orą,

-šviečia viskas ir

- paima viską,

išgirsk savo aidą aidintį visur,

gelmėse kaip dangaus aukštumose,

Šnabžda mums į ausis,

tu mums kaip   šviesos pasakotojas  .

Tu šlovini mus tiek, kad suteiki mums šlovės saulę.

Oi! koks dėkingas mums, kad sukūrėme tokią naudingą žvaigždę visai žemei.

Kaip galime nemylėti to, kuris gyvena mūsų dieviškame Fiate?

Ji sujungia visas mūsų savybes ir visą mūsų laimę, pasklidusią visoje Kūrinijoje.

Dabar ji yra  tarsi dangaus pasakotoja,  pasakojanti apie jų begalybę  

Jis duoda mums visų dangaus šlovę.

Kartais jis mums pasakoja   istoriją  apie jūrą  ir šnabžda su jos vandenimis:  

„Visos jūros meilė ir šlovė mano Kūrėjui“. Kartais jis mums pasakoja   istoriją  apie žydinčią žemę. 

Visi augalai ir gėlės kvepia. Ir tu dovanoji mums visos žemės šlovę.

Kartais tu mums esi   istorijos pasakotojas

- vėjas,

-  vanduo  ,

- giedantis  paukštis  ,  

-  ėrienos   iškirpimas.

Trumpai tariant, jis visada turi ką mums pasakyti

- apie visus dalykus, kuriuos darėme kūryboje,

- ir suteikti mums meilę ir šlovę, kurią turėjome ją kurdami.

Oi! kaip miela ir malonu

klausytis jūsų, kai pasakojate apie mūsų darbus. Jaučiame, kad mūsų meilė ir šlovė padvigubėjo.

Dar daugiau, nes tie, kurie kuria istoriją už mus,

- gyvena mūsų valioje,

- kas, jam liepdamas,

tai verčia jį atskleisti saldžias paslaptis, esančias visuose sukurtuose daiktuose.

Po to jis   tylėjo  .

Tada, tarsi negalėdamas sulaikyti savo dieviškosios Širdies meilės, jis   pridūrė  :

Mano mylima dukra, tu esi mano viltis

- mano dieviškosios valios karalystės viltis žemėje. Ši viltis sako ne „abejojimas“, o „tikrumas“. Nes Jo Karalystė jau yra jumyse.

Jūsų keliai, jūsų prerogatyvos, jūsų istorijos yra mano dieviškojo Fiat butai.

Tavyje yra jos pagrindas, jos žinios.

Štai kodėl aš turiu viltį, kad Jo Karalystė bus suformuota ir pasklis po žemę.

Aš galvojau po mūsų Viešpaties prisikėlimo į dangų,

- šlovingas ir triumfuojantis,

- Su savo Žmogiškumu

– jis nebežeminamas

- nepavaldūs kančioms, su dekadento Adomo ženklais,

- bet neprieinamas visiems kenčiantiems, su naujojo nekalto Adomo ženklais, su visomis gražiausiomis kūrinijos prerogatyvomis,

aprengtas šviesa ir nemirtingas.

Aš galvojau apie tai. Tada mano mielasis Jėzus apsireiškė manyje ir pasakė:

Mano dukra

mano Žmonija persitvarkė

-savaime ir

- ant savęs

visas žmonijos blogis nugalėtas iki mirties,

suteikti jai dorybę atgimti iš mirties, kuriai ji buvo pavaldi.

Tai yra priežastis

- Aš nepalikau savo Dieviškosios Valios karalystės žemėje.

Nes nekalto Adomo žmonijos, šlovingos ir nemirtingos, nebuvo, kad galėtų prašyti ir gauti didžiulę mano Fiato dovaną.

Todėl mano Žmonijai tai buvo būtina  

 jis prasideda   perkuriant šią nugalėtą žmoniją

- Duok jai visas priemones, kad ji prikeltų,

 tada   mirti   ir   vėl prisikelti su nekalto Adomo savybėmis

kad jis galėtų duoti žmogui tai, ką prarado.

Aš taip pat norėjau  pakilti į dangų su savo Žmogiškumu 

- net gražus,

- viskas apšviesta,

Kaip iš mūsų kūrybingų rankų išėjome pasakyti Dangiškajam Tėvui:

„Mano tėve, pažiūrėk į mane, žiūrėk

- kaip perkuriamas mano žmogiškumas,

– kaip ir mūsų Valios karalystė joje saugi. .

Aš esu visų lyderis.

Ir kas tau meldžiasi, turi visas teises

- paklausk ir

- Duok tai, kas man priklauso. “

Mano dukra

-  nekalta žmonija,

- su visomis savybėmis, su kuriomis jis išėjo iš mūsų kūrybinių rankų,

tai buvo būtina

vėl prašyti mūsų Valios Karalystės tarp kūrinių.

Iki tol šios žmonijos nebuvo.

-Aš jį atpirkau su savo mirtimi.

- Aš pakilau į dangų, kad atlikčiau savo pirmąją užduotį,

mano antroji užduotis, kuri yra

- paklausk ir

-duoti

mano dieviškosios valios karalystė žemėje.

 Ši Žmonija meldžiasi maždaug du tūkstančius metų.

Mūsų dieviškoji didenybė  ,

- pajusti, kad meilė Kūrybai, kurią turėjome kurdami žmogų, vėl išsilieja iš jo paties - ir dar stipriau

- ir jausdamasi sužavėta ir sužavėta savo Žmoniškumo grožybių, ji vėl išplito.

Atvėręs dangų,   jis tai padarė

- daugybės pažįstamų mano Fiato šviesos lietus prapliupo srovėmis

dėl

-kuris kaip lietus krinta ant sielų,

- kad savo šviesa gaivintų ir gydytų žmogaus valią,

– kad ją perkeisdama ji įmestų į širdis mano valios šaknis ir pratęstų savo karalystę žemėje.

Kad mano Karalystė ateitų į žemę  , pirmiausia tai buvo būtina

- kad aš tai pranešu,

- Pranešk man, kad jis nori ateiti ir karaliauti.

Ir aš

- kaip vyresnysis žmonių šeimos brolis,

-Aš sutvarkau visus dokumentus prieš Dieviškumą, kad jis įgytų tokią didelę nuosavybę.

Todėl buvo būtina

kad  aš pakilsiu į dangų su savo pašlovinta Žmonija 

- kad būtų galima vėl įsigyti

mano Fiato karalystė mano broliams ir vaikams.

Tęsdamas savo įprastą apleidimą dieviškame Fiate, sunerimau

dėl mano mielojo Jėzaus nepriteklių.

Oi! kaip mano vargšė siela dejavo po begaliniu liūdesio svoriu, dėl kurio visi sukurti dalykai sako:

„Kur yra tavo Jėzus, tas, kuris tave taip mylėjo?

jauti, kad tai palaiko viską,

palieskite jos grožį, kurį jis pasklido po visą kūriniją, pamatykite jo neaprėptį, kurio negalite   pasiekti.

Tai, ką matote, yra ne kas kita, kaip jo žingsnių, kuriuos jis paliko,   apeidamas visus savo sukurtus dalykus, žymė.

Bet jo čia nėra.

O tu – bėk, ieškok, o mes palydėsime, dejuodami kartu su tavimi, kad rastum tą, kurio nori. “

Ir jaučiu, kad visi su manimi apie Jėzų kalba skaudžiais akcentais. Kai jie skamba mano vargšoje širdyje, ją kankina skausmas, kurio negaliu išreikšti.

Ir pajutau, kad noriu išeiti iš įprastos būties. Bet tada mano gerasis ir nuolankus Jėzus mane nustebino.

Apmetęs rankas man aplink kaklą, jis man pasakė:

Mano dukra, kokia problema? Kas negerai?

Nusiramink, nusiramink.

Kaip taip gali būti?

Galbūt norite palikti mano dieviškosios valios armiją? Pažiūrėk, kokia didelė ir didžiulė kariuomenė,

- tiek, kad išsidėsčius savo sieloje,

- Tau nebus lengva iš jos išsikapstyti.

Bet ar žinote, kas yra ši armija?

Visos mano dieviškosios valios žinios. Iš tiesų, sukūrus tavyje savo Karališkuosius rūmus,

– nebūtų buvę tikslinga, ir

- jis negalėjo likti be savo kariuomenės.

Mes išvedėme šią kariuomenę iš savo dieviškojo krūtinės, kad žinotume

- suformuoti jo procesiją,

- apginti ir

- supažindinti su juo visiems

kas yra mūsų dieviškasis Fiatas, jų dieviškasis karalius,

ir kaip jis nori su visa savo dangiška kariuomene nusileisti tarp savo tautų

Tai yra kova su žmogaus valia,

- ne su ginklais, kurie žudo, nes tokių ginklų danguje nėra,

- bet su koviniais Šviesos ginklais

formuoti savo Valios gyvybę būtybėse.

Bet jūs turite žinoti,  kad šios armijos ginklai 

 tai veiksmai, atlikti mano Dieviškoje Valioje.

Pažiūrėk, koks jis gražus!

Karališkieji rūmai yra mano Fiat šviesa! Karalius, kuris valdo, yra mano valia!

Tarnyba, šventoji Trejybė.

Armija yra mano valios žinojimas. Ginklai, tai jūsų veiksmai, atliekami joje.

Tiesą sakant, kada

- turėjote pranašumą turėdamas vieną iš jo pažįstamų ir

- Tu veikei pagal mano valią,

tu sukūrei mano Fiate ginklus kiekvieno pažįstamo rankose, kad atiduotum savo gyvybę kitoms būtybėms.

Bet tai dar ne viskas.

Kiekvienas pažįstamas turi tam tikrą ginklą, kuris skiriasi nuo kitų  .

Taigi, visos žinios, kurias jums suteikiau apie savo dieviškąją valią, turi skirtingą ginklą:

- žmogus turi Šviesos ginklą apšviesti, sušildyti ir apvaisinti mano Fiat sėklą,

- kitas laiko užkariautos jėgos ginklą, kuris valdo ir dominuoja,

- dar vienas grožio ginklas, kuris džiugina ir užkariauja,

- dar vienas išminties ginklas, kuris įsako ir disponuoja,

- dar vienas Meilės ginklas, kuris dega, transformuoja ir suryja,

- dar vienas, Jėgos ginklas, kuris nuverčia, sukelia mirtį ir atgimimą mano dieviškoje valioje.

Trumpai tariant,  kiekvienas mano pažįstamas yra dieviškas kareivis  ,  

- atsiskleidžia tavo sielai,

- jis įdėjo į tavo rankas konkretų turimą ginklą.

Pažiūrėk, kaip aš

- gerai faile,

- dėmesingas savo pareigoms ir manipuliavimui ginklu, kurį kiekvienas turi, siekdamas disponuoti ir formuoti mano Dieviškojo Fiato karalystės žmones.

Ši armija ir šie ginklai turi nuostabią begalybės dorybę, todėl jie paplito visur.

Ten, kur yra šviesa  , net ir maža, būtybėse jie kovoja su šviesos ginklais

prieš tamsą žmogaus valioje

užtemdyti jį ir atiduoti jam mano Fiato gyvybę.

Kur yra stiprybės sėkla  ,

matome mažą dievišką kareivį, bėgantį su jėgos ir jėgos ginklu

-kovojant su žmogaus galia ir jėga, e

- pakelti mano dieviškosios valios galią ir jėgą.

Ši armija turi tinkamą ginklą

- kovoti su kiekvienu žmogaus poelgiu

- kad mano dieviškosios valios veiksmas atgimtų aukščiau už žmogaus veiksmą.

Todėl, mano dukra,

būtina, kad jūs gyventumėte mano Dieviškoje Valioje

kad iš tavo darbų joje padarytų pakankamai ginklų didelei jos žinių armijai.

Jei tik žinotum, kaip ši armija nekantriai laukia, kad tavo rankose būtų tavo darbų ginklai

- gebėti kariauti,

-sunaikinti vargšą žmogaus valios karalystę e

- kurti mūsų šviesos, šventumo ir laimės karalystę!

Ir kuo daugiau aš esu tavyje,

- didžiuosiuose mano dieviškosios valios karališkuose rūmuose,

- mano kariuomenės viduryje,

- su Dieviškų asmenų ministerijos, kaip mūsų kūrinių atkūrimo, patarimu.

Nes mes esame veikianti Būtybė.

Kad ir kur būtume, visada norime veikti, nesustodami.

Todėl būtina, kad visada liktumėte mūsų „Fiat“,

- prisijunkite prie mūsų vykdomos veiklos, e

-suteikti mums veiksmų lauką, kad galėtume visada dirbti tavyje.

Tiesą sakant, dieviškosios operacijos ženklas yra būtent toks:

 visada veikia – visada ir niekada nesustodamas.

Po to jis tylėjo.

Tada švelniau primygtinai   pridūrė  :

Mano dukra

jei žinotum, koks meilės aistras jaučiu, nes noriu

- įkurti žemėje mano Dieviškosios Valios Karalystę e

-suvokti vienintelį tikslą, kuriam buvo sukurtas žmogus.

Iš tiesų visame kame, ką padarė dieviškieji asmenys,

- nuo pasaulio sukūrimo momento, el

- ką darysime,

mūsų principas visada bus toks ir niekada nenustos būti:

-  tegul vyras grįžta į mūsų Fiato palikimą, kurio jis atsisakė.

Tai tokia tiesa, kad mano paties įsikūnijime,

- Kai nusileidau iš dangaus į žemę,

pirmasis tikslas buvo mano dieviškosios valios karalystė  . jis yra savo karalystėje

-   tai yra mano nepriekaištingoje motinoje, kuri ją turėjo,

kad žengiau pirmuosius žingsnius   ;

Mano pirmasis namas buvo labai švarus viduje,

- kur absoliučiai karaliavo mano Fiatas ir turėjo visą ir didingą karalystę.

Šioje savo valios karalystėje, kurią užvaldė mano dangiškoji Motina, aš pradėjau ir sukūriau savo gyvenimą čia, žemėje,

- pagamintas iš kančios, ašarų ir permaldavimo.

Žinojau, kad turiu būti apleistas, nemylimas, atstumtas Jėzus. Bet aš norėjau ateiti.

Nes aš galėjau matyti per amžius

- Kaip mano atėjimas į žemę

ji turėjo pasitarnauti formuojant mano dieviškosios valios karalystę e

-kad, esant būtinybei, pirmiausia turėjau juos išpirkti, kad pasiekčiau savo pirmąjį tikslą.

Taigi nuo tos akimirkos nužengiau iš dangaus to padaryti

-   ieškoti,

- rasti   ir

- Sulaikyk mane

mano Karalystės vaikai, kurie norėtų

-Ieškok manęs,

-Mylėk mane,

-Atpažink mane

iki to momento, kai negali gyventi be Manęs.

Dėl to

tame, ką padariau ir kentėjau, palikau pėdsaką ir pasakiau:

„Čia aš lauksiu savo Valios vaikų, juos apkabinsiu.

Mylėsime vienas kitą ta pačia meile ir ta pačia Valia. “

Ir iš meilės jiems,

kančios, ašaros, žingsniai ir darbai Manyje pavirto į džiaugsmą mano meilės perpildytai Širdžiai.

Mano dukra,  ar nejaučiate, kad negalite gyventi be manęs  ? 

Ir kai pasaulyje jie skaito šias eilutes,

jie nustebs sužinoję

- ilgą mano malonių seką,

– mano kasdienius apsilankymus – ir taip ilgai – kurių niekam kitam nedariau

- Ilgi pokalbiai, kuriuos turėjau su tavimi,

– daugybę pamokymų, kuriuos tau daviau, pvz

– viskas, kas turėjo tarnauti mano dieviškosios valios karalystei.

Jaučiau nenugalimą poreikį

- atnaujinti ir perdaryti visus pokalbius su jumis,

- Suteikti jums visas malones ir mokymus, kuriuos būčiau davęs nekaltajam Adomui,

jei jis nebūtų atsisakęs brangaus mano Fiato palikimo. Bet jis pertraukė mano kalbą ir nutildė.

 Po šešių tūkstančių metų   tylos,

Pajutau didžiulį poreikį atnaujinti pokalbį su   būtybe. Oi! kaip skaudu buvo turėti tiek daug paslapčių savo Širdyje, paslapčių, kurias turėjau patikėti jam.

Jie buvo skirti tik jai – ir niekam kitam.

Jei tik žinotum, kiek man kainavo taip ilgai tylėti!

Mano Širdis užduso ir, apimdama kliedesį, su liūdesiu kartojo:

"Deja! Aš sukūriau žmogų, kad turėtų su kuo pasikalbėti. Bet jis turėjo turėti mano dieviškąją valią, kad mane suprastų  .

Ir kadangi jis jį atstūmė, padarė mane tyliu Dievu. Kiek aš kenčiu! “

Kokia užgniaužta meilė privertė mane žlugti – ir aš norėčiau kliedėti!

Dėl to

- nebegali ilgiau pakęsti,

Norėjau nutraukti ilgą tylą su tavimi – išvaliau.

Iš čia ir reikalingas mano kalbos užsidegimas.

- taip ilgai,

– taip dažnai ir

- nuolat.

Ir kai išreiškiu save tau,

Jaučiuosi taip, lyg dabar pradedu kūrybą.

Dėl to šiuose puslapiuose priverčiu jus rašyti

- tikroji kūrimo priežastis,

- Kokia mano valia,

- jo begalinė vertė,

-Kaip joje reikia gyventi,

- jo Karalystė, el

-Kaip jis nori karaliauti, kad visi būtų šventi ir laimingi  .

Visus nustebins skaitydami šiuos tekstus

Jie pajus, kad reikia mano „Fiat“ gyvybės.

Dieviškumas jaučia nenugalimą poreikį užbaigti Kūrybos darbą. Ją užbaigs mūsų dieviškosios valios viešpatavimas tarp tvarinių.

Ką darytų padaras, pasiekęs

-darbas neįtikėtinų aukų kaina ir ilgam

- darbas, kuris kainavo jam gyvybę,

-neįkainojamos vertės kūrinys e

-Ar kūrinys, kuriame trūksta vieno taško, niuanso, spalvos, negalėjo užbaigti šio tiek daug kainavusio darbo?

Ir kad ir koks gražus būtų jo darbas,

- kad ir koks brangus ir neįkainojamas,

- norėdamas užsidirbti savo turtą, šlovę ir visišką laimę, jis negali to pristatyti visuomenei,

nei pasakyti, kad darbas baigtas, nes šio punkto trūksta. Šiam asmeniui,

gyvenimas virstų kančia

Jis jaustų savo darbo svorį – tikrai gražus, bet nebaigtas.

Dėl to jis jaučiasi apgailėtinai.

Vietoj šlovės patirkite pažeminimą. Kiek aukų jis nepadarytų?

Jis paaukojo savo gyvybę, kad nustatytų šį tašką savo darbo užbaigimui.

Tai yra situacija, kurioje mes esame. Mūsų Kūrybos darbui nieko netrūksta

- dangus, saulė, darbai ir visų rūšių didybė. Tačiau trūksta taško, taško, kuris subjauroja tokį gražų kūrinį.

Tai yra svarbiausias dalykas.

- Tai gražiausias atspalvis,

- yra ryškiausia spalva, kurios trūksta kūryboje.

Mano „Fiate“ gyvena viskas, išskyrus vieną kūrimo tašką

tai yra žmonių    šeima 

kuris išėjo, iš mano karalystės, kur jis nelaimingas.

Kaip liūdna!

Mano valioje yra vietos visiems. Tačiau yra ir tokių, kurie gyvena lauke.

Oi! kaip jie jį subjauroja ir padaro nepilną. Ir ko mes nedarytume, kad pamatytume, kad jis baigtas?

Bet kokia auka, mano dukra, mes pasiruošę viskam.

Aš jau atidaviau savo gyvenimą Atpirkime, kad įdėtų šį tašką į kūrybą.

Ir kai jie žino

- Ką reiškia Dievo Valia,

- didelis gėris, kurį jis gali padaryti, pvz

kad mums rūpi vienintelis dalykas

- užtikrinti mūsų dieviškojo Fiat e

-kad jis karaliautų, matytų visus

- laimingas mūsų valioje,

- pasitenkinimas savo laime.

Tada jie nebestebins skaitydami puikių dalykų šiuose puslapiuose

-ką tau sakiau ir

-ką supratau tavo sieloje.

Priešingai, jie sakys:

„Tokia šventa valia, kuri padarė viską,

tai buvo teisinga

-kad yra toks malonių demonstravimas ir tokie didingi mokymai

-Toje, kurioje jis turėjo įnešti pirmąjį savo karalystės įnašą už mus

- padaryti tai suprasti,

- meilė ir

- trokšti su užsidegimu. “

Todėl būkite atsargūs.

Nes kalbama apie savo teisių suteikimą Dieviškajai Valiai užbaigti Kūrybos darbą.

Visada grįžtu prie brangaus dieviškosios Valios palikimo, man atrodo, kad aš per jį semiuosi.

Mano Jėzus, toks geras, nepamiršta duoti man savo nuostabių pamokų apie kiekvieną kukurūzų burbuolę, kurią renku.

Bet tuo pat metu pakartojau savo susilaikymą apie viską:

"Aš tave myliu"

o mano meilė tebūna saldi grandinėlė, kuri, pritvirtinta prie amžinojo Fiato, gali

- suvilioti

- smurtauti prieš jį, el

- Imk jį valdyti žemę. “

Štai ką aš dariau, kai   mano mylimas Jėzus man pasakė  :

Mano dukra

mano Dieviškoji Valia yra šviesa. Meilė yra šiluma.

Šviesa ir šiluma yra neatskiriamos viena nuo kitos ir sudaro tą patį gyvenimą. Tai poreikis suvienyti mano valią ir meilę:

- Valia, kuri nepatinka, nėra veiksminga,

-Meilė, kuri neturi valios, yra negyva.

Tačiau mano valia turi pirmąjį veiksmą

Galima sakyti, kad jo šviesa padidina šilumą.

Ji atlieka pirmąjį veiksmą ir į savo šviesą iškviečia meilės gyvenimą, suformuodama vieną dalyką.

Kas gali atskirti šilumą nuo šviesos? Niekas. Tačiau kuo didesnė šviesa, tuo didesnė šiluma.

Kaip šitas

-šiek tiek šviesos, vos jaučiasi karščio jėga.

- puiki šviesa suteikia daug šilumos ir sukuria nuostabų poveikį.

Kiek poveikio saulė nesukelia, nes jos karštis toks didelis ir apima visą žemę?

Galima sakyti, kad jis yra žemės karalius.

Su savo šviesa ir šiluma,

- glosto ir bučiuoja visus ir viską,

- skleidžia savo naudą viskam -

niekam nieko neprašant. Kam?

Pirma, nes tam nieko nereikia.

Antra, todėl, kad kiekvienas jaustųsi nepajėgus atsilyginti saulei už didelę naudą, kurią ji atneša visai žemei.

Dėl  to jūs jaučiate savyje dvi begalines jėgas,  sujungtas į vieną:   mano dieviškąją valią ir mano meilę.  

Mano valios šviesa priverčia tave bėgti, kad uždėtum savo   „aš tave myliu  “, kuris sklinda iš Šviesos krūtinės ant visų sukurtų dalykų,

- pamatyti visą kūriniją, papuoštą jo „  Aš tave myliu  “ ir tavo.

Be to, gyvenimui reikia maisto. Mano dieviškoji valia yra gyvenimas.

Mano meilė yra   maistas.

Kiekvienas jūsų „  Aš tave myliu  “ yra gurkšnis maisto, kurį duodate mano „Fiat“ savyje.

Kiekvienas tavo veiksmas, atliktas mano valioje, verčia gyvybę tavyje augti.

Oi! kaip mano Valios gyvybė džiugina ir nuostabiai auga tvarinyje, kai ji randa tiek daug dieviškosios Meilės.

Galima sakyti, kad mano „Fiat“ randa savo maistą, o mano Meilė – gyvenimą.

Po to aš ir toliau galvojau apie žavųjį Fiat, mano mielasis   Jėzus tęsė  :

Mano dukra

ji, gyvenanti mano Valioje, yra nuolat skleidžiama savo Kūrėjo.

Mūsų meilė jai tokia didelė

-kad esame užkeikti

pamatyti mūsų Fiatą padaro mažumoje,

-ir kad mes norime jam duoti vis daugiau ir daugiau - visada ir be perstojo. Dabar mūsų dieviškasis išsiliejimas užpildo jį tiek, kad nepalieka tuštumos.

Tokiu būdu, kad ir kur jis būtų įsikūręs,

- visada randa mūsų išsiliejimo pilnatvę, kuri ją palaiko.

Tiek, kad ji negali pasilenkti be mūsų išsiliejimo, kuris ją palaiko ir tarsi triumfuoja ant rankų.

Bet ar žinote, ką mes pilame?

Meilė, šviesa, malonė, šventumas, galia ir kt.

Visos šios mūsų savybės konkuruoja, kad galėtų neštis šį mažą padarą savo rankose.

Atrodo, kad jie vienas su kitu stengiasi jį dėvėti ir

laukite savo eilės, kad galėtumėte pasakyti: „Mes visi jį nešiojome“. Visi laiko ją ant rankų.

Jei jį   atneša Meilė   , Jis pripildo jį Meilės

pasimėgauti matydamas šią mažą paskendusią mergaitę, paskendusią jo meilėje.

Tik tada, kai jis mato, kad tai perpildyta meile

kuris sako esąs patenkintas ir pasiruošęs perduoti jį į Šviesos glėbį  .

Nes jie nori pamatyti, pasikartojant šiame mažylyje, ką padarė jo Kūrėjas.

-Šviesa   randa savo malonumus šviesos riešute,

- Malonė   ją paskandinti jo malonėje.

-  Jėga   yra galios veržlė

iki sužavėti patį Kūrėją.

Trumpai tariant, maža būtybė gyvena nuolat išliejamo Dievo, kuris jį taip pripildo, kad jaučiasi priblokštas ir negali jo sulaikyti.

Taip, kad ji yra priversta išmesti į lauką. Taigi ką tu sakai apie mano dieviškąją valią

- yra ne kas kita, kaip perpildymas to, ką turite viduje.

Tęsdamas savo įprastą apleidimą Fiate, atsidūriau už savęs ribų. Mano nuostabai, šalia savęs radau pragarišką priešą, kuris, regis, norėjo mesti ant manęs.

Pajutau savyje tokią stiprybę, kad

-Buvau ta, kuri metėsi ant jo ir sukapojau į gabalus.

Man tai kėlė nerimą ir aš pagalvojau:

„Jau seniai nemačiau priešo

Be to, kai pamatė mane, tai jis pabėgo.

O dabar kodėl jis kreipiasi į mane? Ir mano gerasis   Jėzus  , apsireikšdamas manyje, man pasakė:

Mano dukra

siela, kuri turi mano dieviškąjį Fiatą

- turi tokią galią

kuris sugeba suplėšyti blogio galias.

Norėjau leisti

-tas prisilietimas savo ranka ir

- uždėjus jis susmulkinamas

kad to nebijotų e

kad jis pajustų galią to, kuris

- turi mano valią ir

- sumažina velnišką jėgą vėjo nešamose dulkėse.

 Be to,   nesijaudinkite dėl jo ir tęskite savo gyvenimą mano „Fiate“  .

Tikrai, jūs turite žinoti

- kiekviena malda,

- kiekvienas veiksmas e

- kiekvienas judesys

kad padaras gyvena jame,

- jame yra begalinė ir neišdildoma jėga ir svoris.

Begalybė tęsiasi visur.

Jame yra dorybė, kuri duoda visą naudą, apima amžinybę,

yra pats Dievas.

Todėl veiksmas, atliktas pagal mano valią, yra veiksmas

-kuris niekada nesibaigia e

- kurio galia yra tokia, kad gaubia dangų ir žemę.

Ir mūsų Fiat su begaliniu Pissance,

- įtraukia mūsų dieviškumą į tvarinio veiksmą, formuodamas savo šviesos šydais

gražiausi ir nuostabiausi mūsų dieviškosios Esybės karališkieji rūmai.

Jėzus dingo.

Jaučiausi paniręs į „Supreme Fiat“ šviesos bedugnę.

Po to tęsiau savo darbus dieviškajame Fiate. Ir, atvykęs   į Edeną  , tariau sau:

„   Šiame Edene  ,

mūsų pirmasis  tėvas Adomas  atliko pirmuosius veiksmus dieviškajame Fiate  .  

Visa kūryba   turėjo savo pradžią

Dieviškosios Valios veiksme, veikiančiame visuose sukurtuose daiktuose. Taip yra su pirmuoju vyru.

Dieviškoji Valia išplėtė pilnatvę

Jo šventumo, jėgos, grožio ir šviesos visame kame. Ji tapo aktore ir žiūrove

 viską įtraukdamas į vieną savo Dieviškosios Valios veiksmą.

Kokia graži buvo Kūryba savo pradžioje

vienas   buvo valia, kuri   veikė  .

Įvairūs poelgiai buvo ne kas kita, kaip šios valios padariniai. „Aš galvojau apie tai, kai mano Jėzus, apsireikšdamas manyje, man   pasakė  :

Mano dukra

visos kartos priklausė nuo pirmųjų   Adomo atliktų veiksmų pagal mano dieviškosios valios pilnatvę.

Nes dėl to, kad jie atliekami Joje, šie gyvenimo pilni veiksmai gali būti

visų kitų būtybių poelgių kilmė ir gyvenimas.

Ir net jei padarai negyvena mano valioje,

bet   jiems gyvybę suteikia mano Valia.

Kol ji suteikia jiems gyvybę,

padarai laikosi mano valios

- tarsi uždusę ir mirštantys savo veiksmuose.

Todėl visi Adomo veiksmai, atlikti pagal mano dieviškąją valią, yra tarsi pirmasis veiksmas iš visų tvarinių veiksmų.

Kas gali sunaikinti veiksmą, atliktą pagal mano dieviškąją valią?

Kas gali atimti iš jo suverenitetą, grožį, gyvybę? Niekas. Nėra nieko, kas nepriklausytų nuo pirmojo veiksmo.

Visi sukurti daiktai kyla iš pirmojo veiksmo, kurį atlieka To, kuris juos sukūrė.

Ir jei aš noriu ir trokštu su tokia meile, kad mano Valia būtų žinoma ir viešpatautų tarp būtybių, priežastis yra būtent ši:

-  kad jam būtų grąžintos teisingos ir šventos teisės  , e

-  kad visa kūryba  ,

kaip tai prasidėjo mūsų valioje, tebūnie   visiškai grąžinta mūsų dieviškajai valiai  .

Mano mažas intelektas kerta tik begalinę dieviškojo Fiato jūrą. Formuodamas savo šviesos bangas,

jis šnibžda savo dangišką ir dievišką kalbą atskleisdamas savo paslaptis. Tai pasireiškia slaptais žodžiais mano mažajai sielai.

Mano Jėzus dažnai išeina iš šių šviesos bangų. Jis bėga manęs pabučiuoti.

Padėkite rankas ant jo širdies, kad palaikytumėte

- tiek daug meilės užsidegimo, kurį jis jaučia, jis kalba man apie savo švenčiausią valią.

Buvau tokioje būsenoje, kai mano mylimas   Jėzus man pasakė  :

Mano valios dukra, jei tik žinotum

meilė, kurią jaučiu, kai nusprendžiu pakalbėti su jumis apie savo dieviškąjį Fiat...

Kai aš tau apie tai pasakodavau,

- dangus nusilenkė,

tokią pagarbą ir pagarbą jie jautė.

Išreikšdamas pagarbą tam, ką ketinau pasakyti, nusilenkdamas,

jie išėjo iš dangiškosios tėvynės, kad atkreiptų dėmesį į tai, ką aš ketinu pasakyti.

Kai kalbėjau, jie jautėsi savyje

-nauji dieviško gyvenimo kūriniai,

- nauji džiaugsmai ir grožis.

Tiesą sakant, kai ateina laikas išmokyti jus naujų žinių apie mano dieviškąjį Fiat, visas dangus jaučia Jėgą.

Jie konkuruoja tarpusavyje, kad išgirstų ir gautų naujus šių žinių padarinius.

Taigi tai buvo šventė danguje kiekvieną kartą, kai kalbėjau jums apie savo Švenčiausiąją valią. Nes dangus savo laimę pajuto dvigubai

Tik dangus galėjo sutalpinti

- visi nuostabūs efektai,

- tyrus džiaugsmus tik vienas iš mano Fiato pažįstamų.

Tik tada galėčiau tau apie tai papasakoti

- su Dangais žemyn priimti

- jų pagarbūs veiksmai e

- Atributai dėl mano dieviškosios valios.

Meilė ir noras, kurį jaučiu, kad tai žinočiau

- jie yra tokie dideli, kad, jei reikia,

Norėčiau dar kartą įsikūnyti, kad gaučiau

Mano Valia bus žinoma ir viešpataus žemėje.

Bet tai nėra būtina, nes aš vieną kartą įsikūnijau, mano Įsikūnijimas

-vis dar veikia ir

- turi dorybę

atkurti tuos pačius efektus, tarsi būčiau vėl įsikūnijęs. Tai tik dėl mano „Fiat“ padorumo

-Kad aš tave pasirinkau,

-kad išvaliau tave nuo visų korupcijos užuomazgų ir

-kad aš įtraukiau save į tavo sielą

ne tik dvasiniu, bet ir natūraliu būdu – panaudoti tave kaip šydą man uždengti.

Panašu, kad būčiau panaudojęs savo žmogiškumą, kuris kaip šydas paslėpė mano Dieviškumą.

Ir kad turėčiau jus mano žinioje,

- Atskyriau tave nuo visko,

- Tiek metų uždariau tave į lovą,

duoti jums didingų pamokų apie mano amžinąjį Fiat ir

kad tu mažais gurkšneliais išgertum jo Žinios ir Jo Gyvenimo.

Ilga jos istorija užtruko

-Papasakoti apie tai ir suprasti.

Galiu pasakyti, kad padariau daugiau nei sukūrimas ir atpirkimas, nes   mano   Valia apima abu.

Tai jo kilmė ir prasmė, ir

Tai bus kūrinijos ir Atpirkimo pabaiga ir vainikavimas.

Taigi, jei mano Valia liktų nežinoma ir neviešpatautų žemėje, mūsų darbai būtų darbai be karūnos ir nebaigti.

Ir todėl yra toks didelis susidomėjimas tai paskelbti.

Mūsų   pačių darbai, atlikti su tokia meile ir didybe,

 Aš esu košmare

neapsakomo dejonės,   e

beveik gilaus   pažeminimo,

nes   Gyvybė, esminė Substancija, kurią jie slepia, dar nėra žinoma  .

Uždangos yra žinomos, Kūrimo ir Atpirkimo išorė  .

Tačiau gyvenimas, kurį jie slepia, yra ignoruojamas.

Kaip jie gali

- duok gyvybę, kurią jie slepia, e

kokius privalumus jie turi? Štai kodėl mūsų   darbai

- taip karštai noriu

- reikalauti jų teisingų teisių

mano Dieviškoji Valia bus žinoma.

Ak! taip, ji viena bus

šlovė,

amžinoji karūna   e

mūsų darbų realizavimas.

Dabar jūs turite žinoti, kad aš čia, pasislėpęs tavyje, liūdesys Širdyje, kaip ir paskutiniais mano metais.

-Kai mano Žmonija gyveno čia, žemėje

-ir kad aš, Tėvo Žodis, pasislėpiau joje.

Po tiek daug aukų, kalbų ir pateiktų pavyzdžių pažvelgiau į žemę,

Žiūrėjau į žmones, taip pat į aplinkinius.

be mano atėjimo į   žemę padarinių.

Mano atėjimo į žemę vaisiai ir nauda buvo tokie reti, kad mano Širdis buvo kankinama.

-Jaučiu, kad daugelis naudos, kurią norėjau jiems suteikti, buvo atsisakyta.

Mano skausmas sustiprėjo, kai pamačiau, kad po to, kai turėjau padaryti tai, ką turėjau padaryti, kad juos išpirkčiau, ruošiausi išvykti į dangų.

Kaip tai skausminga

- norėti daryti gera, net ir gyvybės kaina,   e

- nerasti kam duoti šias   išmokas   .

Bet aš toks esu tavyje.

Aš žiūriu į savo ir tavo aukas. aš stebiu

- tvarka, kurios aš laikiausi,

- daug pamokų, kurias tau daviau,

pakankamai, kad paskelbčiau mano Dieviškąją Valią ir suformuočiau Jo Karalystę.

Jei nenustoju kalbėti, tai todėl

– jos istorija amžina ir pan

- kas amžina, turi savo amžiną diskursą, kuris neturi pabaigos. Ir pokalbis apie mano Fiat bus amžinas danguje.

Aš žiūriu į

-kas tave supa ir

- Kas žino, apie ką mano valia

neturėdamas realaus intereso paskelbti tokį didelį turtą.

Aš žiūriu į tavo žmogiškumą, kuris veikia kaip mano kėdė, nuo kurios aš vedu pamokas. Jūs pats negalite paneigti

-kad tu mane jauti savyje jautriai, kuri juda, kalba, kenčia ir

-kad aš tikrai esu tavyje, kad sukurčiau savo Karalystę ir paskelbčiau ją.

Ir kai žiūriu į tave, matau tavo žmogiškumą

-Taip pat jis ilgai neužsibus žemėje

Mano Širdį apima skausmas, kai yra didelis   gėris

Net nežinoma, kad mano Dieviškoji Valia nori išsipildyti.

 Jo žinios tarsi palaidotos.

Nors jie nori suteikti gyvybę, laimę ir šviesą, jie lieka įkalinti.

-Manyje ir tavyje, e

- Šiuose puslapiuose aš priverčiau tave rašyti su tokiu švelnumu ir meile.

Todėl, mano dukra,

- Užuojauta mano skausmui,

-Jam patinka mano susitarimai išlaikyti tave tvirtą žemėje. Žinau, kad tau labai sunku ir užjaučiu   tave.

Užjaučiame vieni kitus,   darome viską, ką galime, kad paskelbtume mano dieviškąją valią.

Po to aš dariau savo įprastus darbus dieviškoje Valioje. Mano mielasis Jėzus pridūrė:

Mano dukra,   mano „Fiat   “ jį turi

- jo pirmasis veiksmas mūsų dievybėje,

- pirmasis jo veiksmas sukūrime ir atpirkime, e

- visuose dalykuose.

Todėl jis turi teisę tai daryti

- dominuoti visuose ir viską apvynioti,

- būk  pirmasis ratas 

kuri savo judesiu pajudina viską aplink save ir aplink kurią viskas sukasi.

Taigi  , kas mano Valią priima kaip Gyvenimą, pasiima viską. Kaip pajudėjus pirmam ratui,   

-Viskas duota   šiai sielai

Taigi jam nereikia klausti.

Apsukdami savo Valią, visi atsiduoda Jai. Dėl to

 būtiniausias dalykas yra pasiimti mano Dieviškąją Valią.

O kai tai padarė, siela padarė viską ir viską paėmė: viskas jai priklauso.

Tai kaip variklis: jei pagrindinis ratas centre pradeda judėti, sukasi ir visi kiti antriniai ratai.

Bet jei pagrindinis ratas nejuda, visa kita lieka nejuda. Ir nėra jėgos ar amatininko

-kuris turėtų pranašumą sukant antrinius ratus.

Bet jei pirmasis ratas apsisuks,

- kiti sukasi paeiliui ir atlieka savo funkciją.

Todėl menas ir dėmesys turi būti sutelktas į pagrindinį ratą. Visa kita eis savaime.

Taip yra su   mano valia:

Tam, kuriam jis priklauso, nieko daugiau nereikia  .

Rašydama galvojau sau:

„Kiek aukų rašyti, kiek naktų pabudimo, kiek laiko   praleista!

Tik Jėzus yra liudytojas, tas, kuris iš užuojautos man palaikė, padėjo ir davė žodžius.

Dažnai jis pats jas man diktuodavo.

Ko prireiks tiek pastangų iš Jėzaus, kad priversčiau mane rašyti?

Ir iš daugybės vidinių kovų mano namuose, kad galėčiau išspausdinti popierių, ką   Jėzus privertė mane jaustis viduje?

Kokia nauda iš tiek daug patirtų aukų?

Kas pasistengs juos perskaityti, paskelbti, kad jie galėtų atskleisti kūriniams tiek daug tiesų apie dieviškąją valią? Niekas, manau.

Visos aukos liks popieriuje.

Be to, jei rašiau, tai tik iš baimės neįtikti Jėzui, kad nebūtų su juo nemalonu, o tik ir visada tam, kad paklusčiau. “

Būtent tokiomis mintimis ir toliau rašiau. Tada, kai baigiau, pradėjau melstis.

Mano mielasis Jėzus išėjo iš manęs ir, apkabinęs   mane, tarė  :

Mano dukra

tikra meilė turi skleistis  .

Nebegalėjau savyje sulaikyti šio intensyvaus paskelbimo

-Mano valia,

- jo žinios,

- didžiulė jo vertė, pvz

-kaip jis nori suformuoti savo karalystę žemėje.

Mano Širdis yra liepsnų degančiame.

Nes jis nori nustebinti žmonių kartas: mano dieviškosios valios karalystė žemėje,

– staigmena, kurios jie nesitikėjo.

Ir mano patenkinta meilė aimanavo, šėlo,

- suryja neužgesinamos liepsnos.

Kadangi jis norėjo žmonėms pranešti, kad nori suteikti jiems šį puikų gėrį,

-prekė, kuri pranoksta visas kitas prekes. Tai mano dieviškojo Fiato karalystė.

Būtent šį puikų gėrį aš daviau Kūrinijos pradžioje.

Nes nepilnos gėrybės ir darbai niekada neišeina iš mūsų dieviškumo.

Tačiau vyras jį atstūmė. Turėjome jausmų skausmą

- Gyvybė, substancija, prekės e

– esmingiausia atidėtos Kūrybos dalis.

Žmogus visus mūsų darbus padarė neužbaigtus sau.

Jam niekada nekilo mintis atpirkti tai, ko iš Mūsų atsisakė.

Bet jei jis apie tai negalvojo, mes tai padarėme.

Tai suformavo mūsų meilės kankinystę, kuri tęsėsi  apie šešis tūkstančius metų  : 

- slapta kankinystė, kuri kurstė mūsų liepsnas.

Jie mus taip prarijo, kad nebegalėdamas jų suvaldyti, norėjau ateiti pas tave atskleisti paslapties.

Jaučiau poreikį išlieti tau meilę ir pasakyti tau:

"Noriu duoti tai, ko žmogus atsisakė. Noriu, kad žemėje viešpatautų mano Valia."

Ir kad jis ateitų ir viešpatautų, turėjau jums tai pranešti. Todėl reikia parodyti tiek daug žinių apie ją.

Taigi, net jei jūsų rašymo aukos neatneša nei gero, nei naudos.

 taip nebus 

jie buvo reikalingi mano meilei. Ir jie tarnavo

-suformuoti mano efuziją e

-Išsivaduoti iš mane prarijusių liepsnų.

Taigi  visos žinios apie mano dieviškąjį Fiatą 

tai buvo nuolatinis Meilės išliejimas, kurį padariau   tau,

tai buvo naujas kūrinys, kurį   gaminau

-  tai buvo tarsi Dieviškosios Valios prijungimas prie žmogaus

pertvarkyti jį pagal mūsų sukurtą užsakymą.

-   tai buvo Gyvybė, kuri išėjo iš Manęs  , substancija ir esminė dalis, kad galėtume suformuoti Dieviškosios Valios Karalystę žemėje.

 Jei žinotum, ką reiškia dieviškasis išsiliejimas  ...

 Kūryba buvo meilės išliejimas.

Oi! kiek naudos gavosi iš šio išsiliejimo!

- Dangus, žvaigždės, jūros, sausumos žydėjimas

- ir žmogus, išmokęs tokio meno kaip dangus ir žemė, buvo priblokštas.

Šis išsiliejimas tęstųsi

Ir iš mūsų turėjo išeiti dar gražesni dalykai.

Bet žmogus, atsisakęs mūsų dieviškosios valios, uždarė šią išeitį ir užblokavo mūsų darbus,

Keturis tūkstančius metų mūsų išsiliejimas neturėjo išeities.

Bet mūsų meilė jautė poreikį skleistis,

Jis pareiškė savo   teises,

Jis norėjo paleisti savo gyvybės liepsnas. Leisdamas   savo ilgam protrūkiui sprogti,

 Jis sukūrė Švenčiausiąją Mergelę, iš kurios kilo Žodžio Įsikūnijimas.

Tiek daug stebuklų per šį antrąjį išsiliejimą.

Kokios naudos, kiek naudos būtybės negavo! Tačiau antrasis mūsų išpylimas liko perpus mažesnis.

Mūsų meilė turėjo susilaikyti ir laukti dar du tūkstančius metų, kol pasitrauks

vėl susprogdina savo išsiliejimą ir išskleidžia visas paslaptis,

- patys intymiausi mūsų dieviškumo stebuklai,

- didžiausias būtinas gėris

kad tarp kūrinių viešpatautų mūsų Dieviškoji Valia.

Jei žinotum, ką reiškia dieviškasis išsiliejimas...

Ir   kaip   kūryboje  ,

mūsų išsiliejimas padarė didelius ir didingus darbus. Tai naudinga ir tęsia savo gyvenimą.

Lygiai taip pat, kaip tai atneš  atpirkimo išliejimą  

- jo nuostabus poveikis e

- gyvybės atpirkimas iš žmonių kartų,

taigi išsiliejimas  , kad mano dieviškasis Fiatas būtų   žinomas 

nori sukurti savo karalystę,

Viskas, ką parašėte apie jo žinias, atgys tarp būtybių. Todėl kol kas leiskite man iškvėpti.

Stengsiuosi, kad tai, ką tau parodžiau, būtų naudinga.

Mano apleidimas „Fiat“ tęsiasi.

Jaučiu tokį poreikį gyventi jame, kad man tai tapo reikalingesnė už mano prigimtį.

Taip pat jaučiu, kad mano prigimtis pasikeitė Dievo valioje, jaučiu, kad ji ištirpo joje ir visame kame.

Užuot vėl susiradęs save. Radau šį „Fiat“, kuris man sako:

"Aš esu tavo gyvenimas. Žinoma - visada bėkite manyje, mano šviesos jūroje, kad gyventumėte mano darbais, šventumu, laime ir viskuo, ką turiu."

Perplaukiau dieviškojo Fiato jūrą, kai mano mielasis Jėzus apsireiškė   manyje ir pasakė:

„Mano dukra, sielai veikiant joje, mano dieviškoji Valia tvarinyje plečiasi taip, kad už kiekvieną papildomą veiksmą joje   mano Valia daug labiau išauga.

Taip galima pamatyti, kaip dieviškoji gyvybė tvarinyje auga nuostabiai.

Bet tai dar ne viskas.

Kai tvarinyje auga dieviškasis gyvenimas,

- kiek dar veiksmų ji atlieka mano dieviškajame Fiate,

– juo labiau tvarinys auga dangiškojo Tėvo krūtinėje.

Aukščiausioji Būtybė atveria savo įsčias ir įtraukia į ją šią laimingą būtybę

auklėti jį dievišku būdu,

dėvi savo karališkus drabužius,

maitinkite jį savo   rankomis,

papuoškite jį   retu grožiu.

Visas dangus priblokštas, sužavėtas,

matydami, kad jų Kūrėjas iškelia joje būtybę.

Jie sako sau:

„Jis turi su ja padaryti kažką didelio.

Nes jis labai ją myli... Ir jis ją prižiūri, kol ji užaugs jo tėvo įsčiose. “

Ir visi laukia visiško šios būtybės augimo, kad pamatytų, kas su juo bus.

Todėl   gyvenimo mano valioje stebuklas yra unikalus  .

Ji perduoda Jėgą joje gyvenantiems, kurie visur įeina. O pats Dievas jį myli ir nori pakelti į savo dieviškąją krūtinę.

Be to

Mano dieviškoje valioje įvykdyto veiksmo galimybė ir sklaida yra tokia ir tokia didelė, kad tvarinys plinta visur:

- tęsiasi į dangų ir tarsi šaukia žvaigždes.

- tęsiasi į saulę ir šaukia šviesą,

- investuoja į orą, vėją, jūrą ir

- skleidžia paukščių šauksmą, vėjo, vandens ir žuvų jėgą.

Sutvarkęs juos visus savo poelgiu pasakė:

"Nusilenkti.

Ir su dviguba pagarba dieviname savo Kūrėją.

Šis „Fiat“, kuris mus sukūrė, yra mano veiksmas. Noriu kurti su juo

- nauja meilė,

- garbinimas ir

- šlovė

naujovė mūsų Kūrėjui. “

Ir tai ne tik plečiasi

- visuose sukurtuose dalykuose,

-bet ir Mergelės veiksmuose ir

– Visais tuo, ką padariau žemėje,

- savo Kūrėjo veiksmuose,

– visų šventųjų.

Nuo pirmo iki paskutinio,

skambinkite visiems ir tegul tai patenka į juos

naujas meilės, garbinimo ir šlovės gyvenimas tam, kuris jį sukūrė.

Taip galima pasakyti

- Mano valioje užbaigtas tvarinio veiksmas tęsiasi ten, kur yra mano dieviškoji valia.

- Net ir pragare,

jie jaučia būtybės, dirbančios mano dieviškame Fiate, galią.

Nes kaip tik   jaučiasi dangus

- nauja laimė,

- nauja šlovė ir meilė

tvarinio poelgio, įvykdyto mano valioje,

net pragaras patiria   šios Dieviškosios Valios kančią

kuris atsisakė   e

kuris, būdamas su jais su teisingumu, yra tam, kad   juos kankintų.

Kai padaras veikia pagal mano valią,

jie jaučia juos slegiantį teisingumo svorį,   pvz

jie jaučia, kad degina   daugiau.

Kaip niekas nepabėga iš mano dieviškojo Fiato, taip niekas neišvengia net ir to, kas jame veikia.

Kiekvieną kartą, kai jis kartoja   savo   veiksmą, padaras vėl skambina, kad įsitikintų, jog jo veiksmo niekas   nepasigedo.

dovanoti šlovę, naują garbinimą ir naują meilę

-savo Dievui tris kartus šventas ir

- šiai Dieviškajai Valiai, kuri atiduoda juos su tokia meile

leisti jai gyventi tavyje ir leisti jam plėstis į savo Begalybę.

Po to pasukau savo eilę dieviškuoju „Fiat“.

Aš surinkau visus sukurtus daiktus ir visus tvarinių veiksmus, kad sudaryčiau vieną veiksmą jo vienybėje.

Mano gerasis   Jėzus pridūrė  :

Mano dukra

 tik mano Dieviškoji Valia turi veiksmą.

Savo vienybėje ji apima viską, suteikia gyvybę visiems. Bet kadangi jis atlieka tik vieną veiksmą,

šis veiksmas turi visų veiksmų šaltinį kartu.

Tokiu būdu, kad nepaisant Bendrojo akto poveikio,

– jie išplito visoje Kūrinijoje ir

- nusileisti būtybių labui kaip tikri veiksmai.

Vienintelis dieviškojo Fiat veiksmas visada yra vienas veiksmas.

Labai gerai

kuri niekada neatskiria nuo savęs nei vieno poveikio ir net negalėtų to padaryti. Nes visi padariniai sudaro vieno veiksmo vienybę.

Štai kas atsitinka su saule:

- vienas yra lengvas,

- vienas yra šviesos aktas, kuris nuolat siunčiamas į žemę.

Tačiau kai ši „viena“ šviesa paliečia žemę, padariniai yra nesuskaičiuojami ir tikri.

Ir tai taip tiesa, kad kai šviesa paliečia žemę, matome, kaip padariniai virsta veiksmais ir matome

- gėlių spalvų įvairovė,

 vaisių   skonių įvairovė  ir daugelis kitų dalykų.

Ar todėl saulė prarado nors vieną iš daugelio poveikių, kuriuos ji   realiais veiksmais padarė Žemei?

O ne! Su pavydu jis saugo juos savo vienu šviesos aktu. Juo labiau, kad jo vieno šviesos akto stiprumą ir pilnumą formuoja visi jo turimi efektai.

Taigi saulė, mano dieviškosios valios simbolis, turi nesuskaičiuojamą poveikį. Jis atiduoda juos žemei kaip tikrus veiksmus, neprarasdamas nė vieno iš jų.

Ir visada atlieka tik vieną veiksmą.

Jei mūsų sukurta saulė tai daro, tai dar labiau mano dieviškoji valia.

Dabar, mano dukra, vykdydamas savo valią, vyras išėjo iš mano vienybės. Ir visi jo veiksmai prarado šią vienybės jėgą rasti save.

- išsibarstę čia ir ten,

- ir padalintas tarp jų.

Šie žmonių poelgiai, neturintys vienybės, neturi jos

- nėra poveikio šaltinio

- nei šviesos pilnatvė,

Juos simbolizuoja tie augalai ir gėlės, kurie auga be saulės Nes jie yra išsibarstę ir pasidaliję tarpusavyje,

- jie neturi ilgalaikės jėgos,

- jie auga mažai ir

- jie išnyksta.

Taigi, vykdydamas jo valią,

-žmogus praranda vienybę su manuoju.

- praranda gyvybės šaltinį,

-praranda šviesos pilnatvę.

Bet  ji, kuri gyvena mano dieviškoje valioje 

- surenka visas būtybių išbarstytas prekes e

-  sudaro vieną veiksmą  .

Šie veiksmai tampa teise veikiančio ir gyvenančio mano dieviškame Fiate. Negerai, kad tas, kuris gyvena pagal mano valią, negali priimti.

Su mano valios visur galia,

šaukia, suburia ir sujungia visus veiksmus,   ir

užsisakiau juos visus savo „   Fiat“.

Ji man duoda viską, o aš jai viską.

Po to aš tęsiau savo veiksmus Aukščiausioje Valioje.

Tūkstantis minčių apėmė mano mintis apie daugybę stebuklų. Bet kad nebūtų per ilgas pranešimas, aš tiesiog pasakysiu tai, ką man pasakė Jėzus:

„   Mano dukra, tai, ką darai mano dieviškoje valioje, lieka ištirpusi joje.

Taip pat šviesa ir šiluma yra neatsiejami dalykai. Jei lemputė išjungta, šiluma taip pat užgęsta.

Jei šviesa vėl įjungiama, dėl jos prigimties,

- šviesa suteikia gyvybės ir kartu su ja kyla šiluma;

Taigi tvarinio veiksmai, atlikti Joje, yra neatsiejami nuo mano Valios.

Juolab kad mano Valia nėra išnykusi. Nes   ji yra amžina ir didžiulė šviesa.

Todėl, nors Adomas išėjo iš mano Valios, kai nusidėjo, jo veiksmai liko Joje.

Jis sugebėjo atsiriboti nuo savo veiksmų.

Bet jo darbai, atlikti mano testamente, negalėjo nei išeiti, nei atsiskirti.

Nes jie jau buvo sukūrę savo Šviesos ir Šilumos gyvenimą Joje.

Kas patenka į mano valią

jis praranda savo gyvybę   joje,

formuoti su tavimi vieną ir tą patį Gyvenimą,   e

netenka teisės   išeiti.

Mano valia sako:

„Šie veiksmai buvo padaryti mano namuose, mano šviesoje. Teisės yra mano.

Nėra žmogiškosios ar dieviškosios jėgos, galinčios daryti

- tai veiksmas, kurį padarė mano Valia

-gali išeiti arba būti atskirtas nuo jo. “

Čia todėl

Adomo veiksmai, atlikti   mano valioje   prieš jo nuodėmę   , yra  pirmasis veiksmas 

kur jie priklauso

- Kūrimo e

– žmonių kartų veiksmai.

Tarkime, kad tu išeini iš mano valios:

išeiti ir likti   lauke

bet tavo veiksmai neišeina, jie neturi tam nei teisės, nei galimybių   .

Kol būsi mano Valioje, tavo veiksmai yra tavo ir mano. Bet kai išeini, prarandi teises.

Ir kodėl jie

- jie buvo sukurti mano dieviškosios valios karalystėje ir

- ne žmogaus valioje,

jos išlieka mano teisės, net jei atrodo, kad jas įgyvendinate.

Bet jūs turite žinoti, kad viskas, ką darote mano „Fiat“.

-  pasitarnaus kaip pirmasis veiksmas   kitiems tvariniams gyventi Jo Karalystėje, ir

-  tai bus tvarka, režimas ir gyvenimas   tų, kurie gyvens mano Fiato karalystėje.

Čia todėl

- Labai raginu jus tai išgyventi, nes

- Aš tave prižiūriu,

- Aš tave paimsiu, ir

- Aš dažnai tai darau su tavimi.

Nes

- reikia atlikti ne tik šiuos veiksmus,

– tačiau jie turi veikti kaip pagrindiniai veiksmai ir modeliai

tiems, kurie turi gyventi mano dieviškojo Fiato karalystėje.

Mano atsidavimas Dieviškajai Valiai yra nuolatinis.

Jo šviesa taip užtemdo mano mažą intelektą, kad dabar galiu galvoti tik apie vieną tiesą apie dieviškąją valią.

Kuo daugiau apie ją galvoju, tuo gražesnė ir didingesnė ji darosi mano akyse. Su neapsakoma meile, daugiau nei švelnia mama,

- atveria krūtinę šviesa ir

- pagimdyti šviesą, kur ji uždaro savo mažą mergaitę. Buvau tokioje būsenoje, kai mano mielasis   Jėzus man pasakė  :

Mano dukra

 kiekvienas įkvėpimas yra kito įkvėpimo gyvenimas  .

Tiek, kad tie, kurie kvėpuoja, pradeda įkvėpti prieš visiškai iškvėpdami.

Todėl galime sakyti,  kad kvėpavimas 

-turi savo gyvenimą ir

- suteikia būtybei gyvybę

nes jis yra tęstinis.

Jie taip glaudžiai vieningi, kad yra neatsiejami. Tas pats pasakytina   apie širdies ritmą  :

vienas ritmas atima kito ritmo gyvybę  .

Nuolatinis ritmas formuoja gyvybę.

Tiek, kad sustojus kvėpavimui ir širdies plakimui, gyvenimas sustoja.

Tai siela, kuri veikia ir gyvena mano dieviškoje valioje.

Jo tapatybė, jo artumas tau yra toks didelis

kurie viršija kvėpavimą ir širdies plakimą.

Todėl mano dieviškajame Fiate atliekami veiksmai yra panašūs

- Dieve esančio kūrinio kvėpavimui ir širdies plakimui, kad jis taptų dievišku kvėpavimu.

Mano „Fiat“ formuoja kvėpavimą.

Taip jie keičia savo gyvenimus į vieną gyvenimą.

Todėl veiksmai, atliekami pagal mūsų dieviškąją valią, yra neatsiejami nuo mūsų.

Esame patenkinti

- kvėpuoti mūsų darbu,

- pajuskite mūsų darbą, kuris išėjo iš mūsų,

- kad jis gyventų mūsų namuose - ir būtų arti mūsų, kad galėtumėte kvėpuoti savo kvėpavimu.

Tada tęsiau savo veiksmus su nuostabiu „Fiat“. Mano visada malonus   Jėzus pridūrė  :

„Mano dukra, iš savo sferos aukščio,

Saulė

-išplečia savo šviesą ir apžvalgos ratą

- apkabina žemę, suteikdama jai savo šviesos efektų gyvybę, kad ji išdygtų.

Ji suteikia savo šviesos gyvenimo bučinį

kiekvienam   augalui,

prie kiekvieno   medžio,

kiekvienai   gėlei

spausdinti ant kiekvieno augalo

- kai kuriems kvepalų gyvenimas,

- kitiems spalvotiems e

- kitokio skonio.

Jos šviesa nori kiekvienam padovanoti savo apkabinimą ir gyvenimo bučinį. Jis neatsisako jų priimti

Jis nieko neatsisako, net mažiausio žolės.

Kita vertus

-Nori būti karaliene, kuri nori atsiduoti,

- ji eina ieškoti visko ir

- jis nori viską atpažinti, kad suformuotų gyvybę, reikalingą kiekvienam augalui visuose dalykuose.

Ji nesijaustų karaliene ir neturėtų teisės būti karaliene, jei jos šviesa viskam nesuteiktų gyvybės.

Tiek, kad jo šviesos rate yra viskas.

Atrodo, kad visko atsiranda

gyvenimas, grožis, spalvų įvairovė, augimas, saulės šviesa.

Taip pat nešokinėja per jūrą, upes, kalnus, kad jose susiformuotų

- jo sidabriniai atspalviai,

- ir auksinis bei sidabrinis horizontas fone.

Oi! kaip saulė savo šviesa valdo viską

nieko nespausti ir nekenkti,

bet atgaivinti, pagražinti ir atiduoti save kaip visų   dalykų gyvybę.

Atrodo, kad jis visiems tylėdamas sako:

"Aš tave labai myliu.

Mano meilė tokia didžiulė, kaip mano Didysis šviesos ratas. Mano meilė žemei yra didelė ir kupina gyvybės.

Ir aš niekada nesikeičiu.

Iš mano sferos viršaus,

- Man vis dar gerai,

-Pabučiuoju jį,

- Man tai patinka ir

- Aš duodu jam gyvybę. “

Todėl žemė gyvena savo šviesos apžvalgos rate. Viskas lieka atvira, kad gautų

- gyvenimas ir

-efektai

saulės šviesa.

Oi! - bet taip niekada nebūna

- jei saulė trauktųsi nuo žemės, arba

- jei žemė prieštarautų

gauti saulės šviesos teikiamą naudą ir gyvybę, būtų ne diena, o amžina naktis.

Žemė liktų negyva, be šilumos, be skonio

blogiau nei siaubingame varge   .

Koks apgailėtinas pokytis, kokia siaubinga taptų žemė!

 Tai yra mano dieviškoji valia   ,   daugiau nei saulė būtybėms  .

Savo begaliniame šviesos rate jis eina ieškoti visko

– būti pripažintam e

- formuotis į kiekvieną būtybę

grožio, šventumo, šviesos ir begalinio saldumo gyvenimas.

Jis nori juose sunaikinti visą kartėlį, bjaurumą ir vargą. Su savo gyvenimo bučiniu, pučiančiu ant jų,

jis nori juos paversti tuo, kas gera, gražu ir šventa.

Bet deja!

mano Fiat sukurta saulė gali daryti visus stebuklus žemėje.

Savo nepakartojamu didingumu jis pridengia ją savo šviesos ir grožio mantija.

Su kiekvienu prisilietimu jis kiekvienam augalui suteikia gyvybę, kurią jis   turi. Mano „Fiat“ lieka su liūdesiu, kad negaliu bendrauti

- jam priklausantis turtas el

- jo gyvenimas, dieviškoji Valia sieloms, nes jos

- prieštarauti jo gavimui, e

- Nenoriu nuplauti savo Valios šviesos.

Todėl padarai panašūs į žemę, jei galėtų prieštarauti saulės spinduliams: vidury nakties niūrūs ir silpni. Daugelį jų baisu matyti.

Mano dieviškoji valia persipildo

- tiek daug dieviškų gyvenimų,

- iš tiek daug grožybių ir prekių, kurias jis nori padovanoti.

Norėtųsi plisti į

apgaubti būtybes į savo šviesos glėbį   e

kad kiekvienas iš jų būtų šventumo ir   grožio stebuklas, vienas už kitą gražesnis   ,

sudaro savo rojų   žemėje.

Tačiau žmogaus valia prieštarauja. Mano Fiat labai kenčia

daugiau nei motina, kuri negali pagimdyti savo   vaiko.

Todėl, mano dukra,   mano dieviškoji valia nori apie save paskelbti  .

Jis nori sukurti savo Karalystę  .

Nes jo vaikai, kurie jam priklausys, mielai gyvens

- "jos" ir "iš" šviesos.

Jie laikys atviras burnas, kad gautų

- jo bučiniai, apkabinimai ir meilės, kad juose formuotų jo dievišką gyvenimą.

Tai gi taip! pamatysime stebuklus, kuriuos mano Valia žino ir gali padaryti.

 Viskas pasikeis ir žemė taps dangumi  .

Taigi

-saulė, kuri yra po dangaus skliautu ir

– Mano Amžinosios Valios Saulė eina koja kojon.

Jie varžysis tarpusavyje, kad pamatytų, kas gali padaryti daugiau stebuklų,

-saulė žemei e

- Mano Valia sieloms.

Bet mano Valia suteiks didžiausią reginį.

Tai sukurs naują nuostabių grožybių kerą, kurio dar nematėte,

- visame danguje e

– visai žemei.

Kelionę tęsiau aukščiausiu „Fiat“. Mano mažoji dvasia, atvykusi į Edeną, pasakė:

„Brangioji Didenybe,

Ateinu prieš jus su nedideliu   susidomėjimu

'  Myliu tave, dievinu tave,   šlovinu tave,

Dėkoju, palaiminu tave  ,   kad suteiki man mažai dėmesio.

Nes tu man davei dangų, saulę, orą, jūrą, gėlėtą žemę ir viską, ką man sukūrei.

Jau sakei, kad nori kiekvieną dieną

- paskaičiuok su manimi ir

- tu sulauki mano mažo susidomėjimo

kad visada galėtume

būti geros būklės,   e

laikyk mano sielos banke visą kūriniją    , kurį  man davei

kaip tavo Dieviškosios Valios vaikas. “

Bet kai tai dariau, man šovė mintis:

„Bet kaip tu gali mokėti tokias dideles palūkanas.O kokia tavo vertė

"Aš myliu tave, aš tave dievinu, ačiū?   "

Ir mano mielasis   Jėzus,   apsireikšdamas   manyje, man pasakė  : Mano dukra, tai buvo tavęs ir manęs susitarimas.

-kad visą kūriniją įdėčiau į tavo sielos banką, ir

-Kad tu man moki palūkanas, užpildydamas jas savo užrašu „  Aš tave myliu, myliu tave, dėkoju“.

Ir kadangi aš mačiau tave gėdingą dėl tokio didelio kapitalo,

-Bijau, kad tu atstumsi šią puikią dovaną, kurią tau įteikiu e

-Norėdamas paskatinti jus jį gauti, aš jums pasakiau:

„Patenkinsiu trupučiu susidomėjimo

Ir mes skaičiuosime kiekvieną dieną čia, Edene.

Tokiu būdu mes visada sutarsime ir taikiai.

Jūs nesijaudinsite, kad jūsų Jėzus įdėjo tokį didelį kapitalą į jūsų banką. “

Ir tada

Ar tu nežinai   mano dieviškosios valios  „  aš tave myliu“ vertės  ?